|
}}
'''Antanas Venclova''' ([[1906]] m. [[sausio 7]] d. [[Trempiniai|Trempiniuose]], [[Liubavo valsčius]] – [[1971]] m. [[birželio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, sovietinis visuomenės ir politikos veikėjas.
== Biografija ==
[[FileVaizdas:Antanas-venclova-and-petras-cvirka-1934.jpg|thumb|left|Antanas Venclova (antras iš dešinės) kartu su [[Petras Cvirka|P.Cvirka]] (dešinėje) 1934 m.]]
[[1932]] m. baigė Kauno [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]]. [[1933]]–[[1934]] m. mokytojavo [[Kaunas|Kaune]], [[1934]]–[[1939]] m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Žurnalo „[[Trečias frontas]]“ redaktorius.
[[1940]] m. [[birželio 18]] d. tapo [[Lietuvos SSR]] švietimo ministru. Liepos mėn. išrinktas į [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]. [[Rugpjūčio 3]] d. kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, priėmusioje Lietuvą į SSRS sudėtį.
[[1941]] m. [[sausio 12]] d. išrenkamas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. [[1941]]–[[1944]] m. praleido Rusijoje, buvo karo korespondentas fronte. Po karo ėjo įvairias oficialias pareigas, buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas. [[1952]] m. [[Stalino premija|Stalino premijos]] laureatas (už eilėraščių rinkinį „Rinktinė“). [[1965]] m. LSSR liaudies rašytojas.
Svarbiausi veikalai: eilėraščių rinkiniai „Sutemų skersgatviuos“ (1926), „Obelis kur augalota“ (1945), „Vakarinė žvaigždė“ (1971), romanas „Draugystė“ (1936), apsakymų rinkinys „Naktis“ (1939), atsiminimų knygos „Pavasario upė“ (1964), „Jaunystės atradimas“ (1966), „Vidurdienio vėtra“ (1969). Sovietinio Lietuvos [[Lietuvos TSR himnas|himno]] žodžių autorius, į lietuvių kalbą išvertė SSRS[[Tarybų Sąjungos himnas| himną]].
[[2009]] m. pasirodė eilėraščių rinktinė „Erškėtis“.
Išvertė A. Puškino "Eugenijų„Eugenijų Oneginą"Oneginą“, "Varinį„Varinį raitelį"raitelį“, M. Lermontovo, T. Ševčenkos, G. de Maupassanto, B. Kellermano ir kitų kūrinių.
[[Vaizdas:Museum of Venclova Family02.JPG|thumb|180px|Antano Venclovos rašomas stalas memorialiniame muziejuje Vilniuje ]]
== Nuorodos ==
* [http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antanas-venclova-nuo-nuoskaudu-iki-nuopuolio/207252 Antanas Venclova: nuo nuoskaudų iki nuopuolio]
* [http://www.lrytas.lt/?id=11488036071146706011&view=4 Rašytojas A.Venclova: tipiškas išdavikas ar tipiškas anų laikų intelektualas?]
* Antanas Venclova epochų vėjuose. – Vilnius, 2007.
{{DEFAULTSORT:Venclova, Antanas}}
| 