Telekomunikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
S +{{gramatika}}
Pridėti skyreliai "įtaka visuomenei" ir "naujosios medijos". Pataisyta dalis gramatinių klaidų
Eilutė 5:
Telekomunikacijų plėtrai savo išradimais didelę įtaką padarė [[Alexander Graham Bell]], [[Guglielmo Marconi]] ir [[John Logie Baird]].
 
AnkstyviejiAnkstyvoji komunikacijostelekomunikacija perrėmesi atstumąprimityvių metodaivizualinių naudojosignalų vizualinius [[Signalas|signalus]]principais, pavyzdžiui, signalinessignalinės ugnisugnys, švyturiusšvyturiai, dūmusdūmų signalai, vėliavėlesvėliavėlės, [[Semaforas|semaforussemaforai]], optiniusoptiniai [[heliografus|heliografai]].<ref>Websters definition: "2) technology that deals with telecommunication —usually used in plural"; Concise Encyclopedia definition: "Communication n parties at a distance from one another...."; and the Online Etymology Dictionary: "telecommunication (n.) 1932, from French télécommunication (see tele- + communication)."; and: " 1930s: from French télécommunication, from télé- 'at a distance' + communication 'communication' ", Oxford online.</ref> Nuo XIX a. komunikacijojeelektriniai, pradėtaelektromagnetiniai naudotisir elektriniųoptiniai irsignalai elektromagnetiniųpakeitė signalųprimityvius perdavimumetodus. TaipTuo laikotarpiu atsirado [[telegrafas]], [[telefonas]], [[radijas]], informacijos perdavimas [[Mikrobangos|mikrobangomis]], [[Šviesolaidis|šviesolaidžiais]] ir [[Palydovas|palydovais]].
 
Belaidės telekomunikacijos revoliucija prasidėjo XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje, kai italas [[Guglielmo Marconi]], Nobelioatliko premijospirmuosius laureatuibandymus 1909radijo metaiskomumikacijos fizikoje,srityje. atlikus novatoriškustai atradimusir radijo komunikacijosišradimą srityjejis 1909 metais apdovanotas [[Nobelio premija]]. Kiti išradėjai, prisidėję prie belaidės komunikacijos [[Charles Wheatstone]] ir [[Samuel Morse]] ([[Telegrafas|telegrafo]] išradėjai), [[Alexander Graham Bell]] ([[Telefonas|telefono]] išradėjaiišradėjas), [[Edwin Armstrong]] ir [[Lee de Forest]] ([[Radijas|radijo]] išradėjai), irbei [[Vladimir K. Zworykin]], [[John Logie Baird]], bei [[Philo Farnsworth]] (prisidėję prie [[Televizija|televizijos]] išradimo).
 
== Etimologija ==
Žodis ''telekomunikacija'' susideda iš [[Graikų kalba|Graikiškograikiško]] priešdėlio ''tele'' (τηλε), reiškiančio ''toli'', ir [[Lotynų kalba|Lotyniškailotyniško]] žodžio ''communicare'', liet. ''bendrauti''.
 
== Istorija ==
 
=== Švyturiai ir karveliai ===
[[Vaizdas:OptischerTelegraf.jpg|miniatiūra|Semaforo bokštas]]
ViduarmžiaisViduramžiais švyturių grandinės kalvų viršūnėse buvo naudojamos, kaip primityvus būdas informacijos perdavimui. ŠioŠiuo būdo trūkumas tas, kadmetodu galima buvo perduoti tik po vieną bitą informacijos, todėl gautos žinutės reikšmė priklausė nuo siuntėjo ir gavėjo išankstinio susitarimo.
 
1792 metais [[Claude Chappe]], prancūzų inžinierius, sukūrėsukūręs pirmąją [[Semaforas|semaforų]] grandinę tarp [[Lilis|Lilio]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>[http://chappe.ec-lyon.fr/ Les Télégraphes Chappe], Cédrick Chatenet, l'Ecole Centrale de Lyon, 2003.</ref> Semaforų pagrindiniai trūkumai dideli statybos kaštai irbei patyrusių operatorių stoka.
 
[[Pašto karvelis|Pašto karveliai]] taip pat buvo naudojami įvairiose kultūrose skirtingoseskirtinguose istorijos epochoselaikotarpiuose. Žinios perdavimas pasitelkiant karvelius kildinamas iš [[Persija (regionas)|Persijos]] bei buvo naudojamas Romėnų perduoti žiniąinformaciją karekariams. Graikai taip pat skelbdavo [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių Žaidynių]] nugalėtojus tolimesniemsnutolusiems regionams pasitelkdami pašto karvelius. Net ir ankstyvame XIX amžiuje Olandijos vyriausybė naudojo šią sistemą [[Java (sala)|Javoje]] ir [[Sumatra|Sumatroje]]. 1849 metais [[Paul Julius Reuter]] įkūrė karvelių paštąpašto padalinį, skirtą gabenti akcijos kainas tarp [[Achenas|Acheno]] ir [[Briuselis|Briuselio]]. Ši paslauga veikė metus, kol telegrafo linijos spraga buvo užtaisyta.<ref>[http://www.reuters.com/article/rbssTechMediaTelecomNews/idUSL1849100620080219 "Chronology: Reuters, from pigeons to multimedia merger"] (Web article). Reuters. Retrieved 2008-02-21.</ref>
 
=== Telegrafas ir telefonas ===
Seras [[Charles Wheatstone]] ir Seras [[William Fothergill Cooke]] išrado elektrinį [[Telegrafas|telegrafą]] 1837 metais.<ref>William Brockedone. "Cooke and Wheatstone and the Invention of the Electric Telegraph". Republished by The Museum of Science and Technology (Ottawa).</ref> Taip pat pirmojiPirmoji komercinė elektrinio telegrafo linija buvo atidaryta Wheatstone'o ir Cooke'o 1839 metų balandžio 9-ąją. Abu išradėjai savo išradimą laikė tikjau naudojamo elektromagnetinio [[Telegrafas|telegrafo]] patobulinimu, o ne nauju išradimu.<ref>[http://www.du.edu/~jcalvert/tel/morse/morse.htm The Electromagnetic Telegraph], J. B. Calvert, 19 May 2004.</ref>
 
[[Samuel Morse]] atskirai sukūrė savo telegrafo versiją, kurią jis nesėkmingai demonstravo 1837 metų rugsėjo 2-ąją. Jo sukurta [[Morzės abėcėlė|Morzės abecėlė]] buvo svarbus žingsnis telekomunikacijos istorijoje. Primoji transatlantinė [[transliacija]] buvo sėkmingai įvykdyta 1866 metų liepos 27-ąją.<ref>[http://www.sil.si.edu/digitalcollections/hst/atlantic-cable/ The Atlantic Cable], Bern Dibner, Burndy Library Inc., 1959</ref>
 
Dabartinis [[telefonas]] buvo išrastas 1876 metais dviejų, atskirai veikusių išradėjų [[Alexander Graham Bell|Alexander Bell]] ir [[Elisha Gray]].<ref>[http://www.oberlin.edu/external/EOG/OYTT-images/ElishaGray.html Elisha Gray], Oberlin College Archives, Electronic Oberlin Group, 2006.</ref> Italas [[Antonio Meucci]] išrado pirmajį prietaisą, leidžiantį balso perdavimui linijalaidais 1849 metais. [[Antonio Meucci]] prietaisasnesulaukė neturėjokomercinio praktinio panaudojimopasisekimo, nes rėmėsi [[Elektrofoninis efektas|elektrofoninio efekto]] principu. Dėl šios priežasties gavėjas turėjoprivalėjo įsidėti imtuvą į burną, kad galėtų girdėti siunčiamą garsą.<ref>[http://web.archive.org/web/20060424055029/http://chem.ch.huji.ac.il/~eugeniik/history/meucci.html Antonio Santi Giuseppe Meucci], Eugenii Katz. (Retrieved May, 2006 from http://chem.ch.huji.ac.il/~eugeniik/history/meucci.html)</ref>
 
=== Radijas ir televizija ===
[[Vaizdas:Philco_radio_model_PT44_front.jpg|miniatiūra|Radijo imtuvas]]
1854-aisiais [[James Lindsay]] pademonstravo transliaciją per [[Tėjus|Tėjaus]] žiotis nuo [[Dandi]], [[Škotija|Škotijos]], iki [[Woodhaven]], 3 [[Kilometras|km]] atstumu, naudodamas vandenį, kaip terpę signalui. 1901-ųjų gruodį [[Guglielmo Marconi]] įkūrėsukūrė belaidįbelaidžio ryšįryšio sistemą tarp [[Sent Džonsas|Sent Džonso]], [[Niufaundlandas]] ([[Kanada]]) ir [[Poldhu]], [[Kornvalis]] ([[Anglija]]),. tai jis 1909-aisiais gavo [[Nobelio premija|Nobelio Premiją]] fizikoje (kurią jis pasidalino su [[Karl Ferdinand Braun|Karl Braun]]).<ref>[http://www.teslasociety.com/biography.htm Tesla Biography], Ljubo Vujovic, Tesla Memorial Society of New York, 1998.</ref> Svarbu paminėti, kad nedidelio masto radijo komunikacija jau buvo demonstruota 1893 metaiskomunikaciją [[Nikola Tesla]] demonstravo 1893 metais prezentacijoje Nacionalinės Elektrinės Šviesos Asociacijoje.<ref>[http://www.tfcbooks.com/teslafaq/q&a_025.htm Tesla's Radio Controlled Boat], Twenty First Century Books, 2007.</ref>
 
1925-aisiais [[John Logie Baird]] pademonstravo judančiusjudančių vaizdusvaizdų perdavimą [[Londonas|LondoneLondono]] parduotuvėje [[Selfridges]]. Baird'o prietaisas naudojo [[Nipkovo diskas|Nipkovo diskądiskus]] ir pagarsėjo kaip pirmoji mechaninė televizija. Tačiau didžioji dalis XX amžiaus televizorių naudojo [[Katodinių spindulių vamzdis|katodinių spindulių vamzdį]], kurį išrado vokietis [[Karl Ferdinand Braun|Karl Braun]]. Pirmoji potencialiai sėkminga televizijos sistema buvo pristatyta  [[Philo Farnsworth]] ir pademonstruota savo šeimai 1927-ųjų rugsėjo 7-ąją.<ref>[http://www.time.com/time/time100/scientist/profile/farnsworth.html Philo Farnsworth], Neil Postman, [[TIME Magazine]], 29 March 1999</ref>
 
=== Kompiuteriai ir internetas ===
1940-ųjų rugsėjį [[George Stibitz]] siuntė užduotis savo Kompleksinių Skaičių Skaičiuotuvui [[Niujorkas|Niujorke]] naudodamas [[Teletaipas|teletaipą]] ir gavo apdorotus rezultatus [[Dartmuto koledžas|Dartmuto koledže]] [[Naujasis Hampšyras|Naujajame Hampšyre]].<ref>[http://www.kerryr.net/pioneers/stibitz.htm George Stlibetz], Kerry Redshaw, 1996.</ref> Ši centralizuoto kompiuterio su nuotoliniais terminalais konfigūracija liko populiari iki pat 1970-ųjų. ŠiosŠi bei kitos technologijos lėmė dabartinio interneto ir kitų tinklų atsiradimą ir plėtrą.
 
== PagrindinėsPagrindiniai sąvokosaspektai ==
Telekomunikacijos technologijos gali būti skirstomos į laidines ir belaides. Bet kokioje telekomunikacijos sistemoje galima išskirti '''tris''' pagrindinius aspektus, kurie egzistuoja kažkuria nors forma:
* [[Siųstuvas]], kuris apdoroja informaciją ir paverčia ją signalu.
* [[Terpė]], arba fizinis kanalas, kuris perduoda signalą iš siųstuvo į imtuvą.
 
* [[Imtuvas]], kuris perima signalą iš terpės ir konvertuoja jį į panaudojamą [[Informacija|informaciją]].
Radijo stotyjePavyzdžiui, pavyzdžiui,radijo galiosstotyje [[stiprintuvas]] su antena atlieka siųstuvo vaidmenį., Aplinkuiaplinkui esanti [[erdvė]] yra terpė [[Antena (radijas)|antenos]] skleidžiamam elektromagnetiniam signalui, o radijo imtuvas su savo antena priima šį signalą ir konvertuoja jį į [[Garsas|garsą]].
 
Kai kurios sistemos, pavyzdžiui [[mobilusis telefonas]], yra dvipusės.<ref>Haykin, Simon (2001). ''Communication Systems'' (4th ed.). John Wiley & Sons. pp. 1–3. [[International Standard Book Number|ISBN]] [[Specialus:BookSources/0-471-17869-1|0-471-17869-1]].</ref> Toks prietaisas gali atlikti ir siųstuvo, ir imtuvo vaidmenį vienu metu, tačiaunors siųstuvo ir imtuvo elektroninė dalis tokiame prietaise yra daugiausia nepriklausomos viena nuo kitos.
 
== Įtaka visuomenei ==
Telekomunikacijos pažanga padarė didelę įtaką visuomenės raidai, kultūrai, ekonomikai.
 
=== Ekonomika ===
Mikroekonomikos lygmenyje didžiųjų prekybos centrų tinklų ir elektroninės prekybos portalų augimas tiesiogiai priklauso nuo telekomunikacijų technologijų pažangos.
 
Makroekonomikos lygmenyje [[Leonard Waverman]] pastebi priežastinį ryšį tarp geros telekomunikacijų infrastruktūros bei ekonominio augimo.<ref>Röller, Lars-Hendrik; Leonard Waverman (2001). "Telecommunications Infrastructure and Economic Development: A Simultaneous Approach". ''American Economic Review''. '''91''' (4): 909–923. [[Digital object identifier|doi]]:[[doi:10.1257/aer.91.4.909|10.1257/aer.91.4.909]]. [[International Standard Serial Number|ISSN]] [https://www.worldcat.org/issn/0002-8282 0002-8282].</ref> Socialinė atskirtis ir nelygybė dėl nevienodo telekomunikacijų prieinamumo yra viena iš problemų, kylančių dėl greito ekonominio augimo pažangiose šalyse. Šis reiškinys dar vadinamas [[Skaitmeninė atskirtis|skaitmenine atskirtimi]].
 
=== Socialinis poveikis ===
Šiuolaikinė telekomunikacija padarė didelę įtaką žmonių socialiniams santykiams. Komercinės telefonų sistemos iš pradžių buvo reklamuojamos kaip praktinę naudą duodantis įrenginys, leidžiantis namuose atlikti verslo reikalus arba galintis palengvinti paslaugų užsakymą. XX amžiaus antrajame ir trečiajame dešimtmečiuose telefonų reklamos buvo labiau susijusios su socialiniais aspektais.<ref>Fischer, Claude S. "'Touch Someone': The Telephone Industry Discovers Sociability." Technology and Culture 29.1 (January 1988): 32–61. JSTOR. Web. 4 October 2009.</ref>
 
Pastaruoju laikotarpiu telekomunikacijų įtaka tapo itin didelė; telefonų ir radijo vaidmenį žmonių gyvenimuose perėmė [[internetas]], leidžiantis bet kam tapti [[Socialinis tinklas|socialinio tinklo]] dalimi. Tokios svetainės (pavyzdžiui, [[Facebook]], [[Twitter]], [[Google+]], [[VKontakte|Vkontakte]] ir t.t.) leidžia asmenims dalintis savo įspūdžiais, nuotraukomis, vaizdo įrašais bei bendrauti tarpusavyje.
 
=== Kultūrinis poveikis ===
Kultūriniu požiūriu telekomunikacijos technologijos palengvino visuomenės prieinamumą prie [[Muzika|muzikos]] ir [[Kinas|kino.]] Atsiradus televizijai ir internetui nebėra būtinybės eiti į kiną arba į koncertus norint pamatyti filmą arba išgirsti muzikos kūrinį.
 
== Naujosios medijos ==
 
=== Telefonas ===
Ankstyvuose laidinių telefonų tinkluose telefono operatorius sujungdavo skambintoją ir asmenį, kuriam skambinama, rankiniu būdu. Vėliau šis procesas buvo atliekamas automatiškai. Toks telefonas yra analoginis prietaisas, t.y. laidu tekanti [[elektros srovė]] tiesiogiai priklauso nuo garso, patenkančio į [[Mikrofonas|mikrofoną]]. Per pastaruosius kelis dešimtmečius šis procesas buvo skaitmenizuotas.
 
Mobiliųjų telefonų naudojimas šiuo metu gerokai viršija laidinių telefonų naudojimą dėl mažų aptarnavimo kaštų ir patogumo.
[[Vaizdas:TV_noise.jpg|miniatiūra|Trikdžiai televizijoje]]
 
=== Radijas ir televizija ===
Radijo ir televizijos transliacijų industrija visame pasaulyje lėtai pereina nuo analogino prie skaitmeninio standarto dėl technologinės pažangos ir skaitmeninių sistemų privalumų. Skaitmeninės sistemos yra atsparesnės atmosferiniams trikdžiams dėl signalo diskretumo. Analoginiai signalai daug lengviau paveikiami šių triukšmų, todėl blogėja garso arba vaizdo kokybė esant dideliems atstumams.
 
=== Internetas ===
Internetas – pasaulinis [[kompiuterių tinklas]], jungiantis visuotinius ir vietinius [[Kompiuteris|kompiuterių]] tinklus.
 
Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir [[Maršrutizatorius|maršrutizatoriais]]. Interneto protokolai turi kelis lygius. Žemiausiame lygyje (kuris reikalingas visiems aukštesniems) naudojami IPv4 ar [[IPv6]] protokolai, kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalų [[IP adresas|IP adresą]]. Kitame lygyje, ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojami [[TCP/IP]] ir [[UDP]] protokolai. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai (HTTP – tinklalapiams perduoti, SMTP – elektroniniam paštui, FTP – paskiroms byloms siųsti ir pan).<ref>[[Internetas]]</ref>
 
== Informacijos šaltiniai ==
[[Kategorija:Telekomunikacijos]]