Vitebskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 41:
'''Miesto rotušė.''' Pirmoji Vitebsko rotušė iškilo [[1597]] m., kai [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] valdovas [[Zigmantas Vaza]] miestui suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]. Miestiečiams nužudžius Lietuvos [[Unitai|unitų]] arkivyskupą [[Juozapatas Kuncevičius|Juozapatą Kuncevičių]], kaip bausmė už tai iš Vitebsko [[1623]] m. buvo atimta Magdeburgo teisė, o senoji rotušė – nugriauta. [[1644]] m. [[Vladislovas Vaza]] Vitebskui Magdeburgo teisę gražino, todėl atstatyta ir rotušė, vėliau ji ne kartą degė, buvo perstatinėjama. Dabartis mūrinis baroko stiliaus statinys iškilo [[1775]] m., [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] laikais. [[1911]] m. prie rotušės buvo pristatytas trečiasis aukštas. Iki mūsų laikų pastatas naudotas įvairioms reikmėms, – čia posėdžiavo miesto taryba, vėliau įkurdintas teismas, policija, priešgaisrinė gelbėjimo stotis. Dabar istorinėje miesto rotušėje veikia Vitebsko kraštotyros muziejus<ref>https://vkurier.by/61074</ref>.
'''Šv. Juozapo bažnyčia, jėzuitų vienuolynas ir kolegija'''. Iki mūsų dienų neišlikęs architektūrinis [[Jėzuitai|jėzuitams]] priklausęs kompleksas, stovėjęs kairiajame [[Vitba|Vitbos]] krante, Žemutinės pilies teritorijoje, dabartinėje Laisvės aikštėje - automobilių aikštelėje. [[1637 m.|1637]] m. [[Smolensko vaivada]] [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandras Korvinas Gosevskis]] fundavo medinę [[Jėzuitai|jėzuitų]] šv. Juozapo bažnyčią ir vienuolijos ordino rezidenciją. Nuo [[1682 m.|1682]] m. iki [[1820 m.|1820]] m. prie jos veikė [[kolegija]], nuo [[1697 m.|1697]] m. - [[vaistinė]]. [[Jėzuitai|Jėzuitų]] nuo [[1648 m.|1648]] m. prie [[Vienuolynas|vienuolyno]] atidaryta [[mokykla]], o nuo [[1682 m.|1682]] m. - [[kolegija]] netruko tapti visos [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] mokslo centru, prie kurio veikė [[spaustuvė]], [[teatras]] ir neturtingų bajorų vaikų konviktas (internatas). [[Jėzuitai|Jėzuitų]] ansamblis kartu su Vitebsko miestu buvo sudegintas [[1708 m.|1708]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu jį užėmusio [[Petras I|Petro I]] įsakymu. [[Vitebsko kaštelionas|Vitebsko kašteliono]] [[Martynas Mykolas Oginskis|Martyno Mykolo Oginskio]] ir vietos bajorijos lėšomis bei pastangomis [[1716 m.|1716]] m. buvo pradėtos ir [[1731 m.|1731]] m. užbaigtos naujos mūrinės [[Barokas|barokinės]] bažnyčios statybos. Šventovę [[1751 m.|1751]] m. konsekravo [[Vilniaus vyskupai|Vilniaus vyskupo]] sufraganas [[Jurgis Kazimieras Ancuta]]. Mūrinių [[Jėzuitai|jėzuitų]] kolegijos korpusų rekonstrukcijos vyko [[1691 m.|1691]]-[[1714 m.|1714]] m. ir [[1737 m.|1737]]-[[1755 m.|1755]] m. Po [[1757 m.|1757]] m. ir [[1762 m.|1762]] m. gaisrų iki [[1799 m.|1799]] m. vyko atnaujinimo darbai. [[1820 m.|1820]] m. [[Rusijos imperija|carinei valdžiai]] uždarius [[Jėzuitai|jėzuitų]] ordiną kompleksas iš vienuolių buvo atimtas ir [[1822 m.|1822]] m. atiduotas [[Unitai|unitams]]. Pastarieji bažnyčią ir vienuolyną valdė iki [[1839 m.|1839]] m. - unitų bažnyčios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] likvidavimo. Bažnyčia buvo atiduota [[Stačiatikybė|stačiatikiams]] ir pervadinta į [[Caras|Rusijos caro]] [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] globėjo šv. Mikalojaus [[Cerkvė|cerkvę]]. Po [[1872 m.|1872]] m. ansamblio kapitalinio remonto buvo nugriautas kolegijos bokštas, o bažnyčios bokštas perstatytas [[Rusija|Rusijos]] stačiatikių cerkvėms būdingu architektūriniu stiliumi. 1957 m. sovietų valdžia vienuolyno pastatus ir bažnyčią, esą trukdžiusius miesto sutvarkymo darbams, nugriovė<ref>http://www.radzima.org/pl/object_comm/7412.html#comm2490</ref>.
'''Viešpaties prisikėlimo cerkvė.'''
| |||