Siekinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Siekinys''' ([[Lietuvių kalba{{lt|liet]]. ''siekti''}}) arba '''supinas''' ([[Lotynų kalba{{la|lot.]] ''supīnum''}}) – nekaitoma veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo [[aplinkybės|aplinkybėms]] reikšti.

*[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] tarmėse vartojamas siekinys sudaromas su priesaga ''-tų'' < [[baltų prokalbė|prabaltų k.]] *''-tun'' < [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *''tum'', pavyzdžiui, ''kaimynai išėjo sūnaus aplanky'''tų'''''. Siekinys kilęs iš ''tu'' kamieno veiksmažodinių daiktavardžių [[galininkas|galininko]] (''lietų'' < *''leitun'' 'lijimą, lietų'). Bendrinėje kalboje siekinį pakeitus [[bendratis|bendratimi]], su ja dažniausiai tebevartojamas siekinio [[kilmininkas]] (''kaimynai išėjo sūnaus aplankyti''), o ne bendračiai įprastesnis [[galininkas]] (''kaimynai išėjo aplankyti sūnų'').

*[[Slavų kalbos|Slavų kalbose]] dabar siekinys dažniausiai susiliejęs su [[bendratis|bendratimi]], tačiau [[slovėnų kalba|slovėnų kalboje]] siekinio ir bendraties skirtumas išlaikomas: ''Oni so šli dela'''t''''' 'Jie išėjo dirbtų' greta ''Oni hočejo dela'''ti''''' 'Jie nori dirbti'. Siekinys tebevartojamas ir [[Žemutinių sorbų kalba|žemutinių sorbų kalboje]]: ''źi spa'''t'''!'' 'eik miegotų!'.