Siekinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
*[[Švedų kalba|Švedų kalboje]] siekiniu (supinu) vadinama ne senovinė indoeuropiečių kalbų siekimo, tikslo reikšmę turinti iš veiksmažodinio [[daiktavardis|daiktavardžio]] galininko kilusi forma, o ypatinga veiksmažodžio atmaina su priesagomis -it / -et, kilusi iš būtojo laiko bevardės giminės [[dalyvis (gramatika)|dalyvio]] ir vartojama tik sudėtiniam būtajam laikui sudaryti: ''Jag har tag'''it''''' 'Aš paėmiau'.
 
*[[Rumunų kalba|Rumunų kalboje]] siekinys nurodo paskirtį, tikslą, jis sudaromas su prielinksniu ''de'' ir dalyviu: ''Această carte este '''de''' citi'''t''''' 'Ši knyga yra skaitymui (tam, kad ją skaitytų)'; '''Am '''de''' scri'''s'''''' 'Turiu skaityti'.
 
*[[Estų kalba|Estų kalboje]] siekinį atitinka bendratis su priesaga ''-ma'' (yra ir kitokių bendračių): ''tege'''ma''''' 'daryti / darytų' , ''jooks'''ma''''' 'bėgti / bėgtų', ''kõndi'''ma''''' 'vaikščioti / vaikščiotų'. Tokios formos gali būti vartojamos taip pat, kaip ir lietuvių arba lotynų kalbų siekinys.