Siekinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

*[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] tarmėse vartojamas siekinys sudaromas su priesaga ''-tų'' < [[baltų prokalbė|prabaltų k.]] *''-tun'' < [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *''tum'', pavyzdžiui, ''kaimynai išėjo sūnaus aplanky'''tų'''''. Siekinys kilęs iš ''tu'' kamieno veiksmažodinių daiktavardžių [[galininkas|galininko]] (''lietų'' < *''leitun'' 'lijimą').

 

 

*[[Slavų kalbos|Slavų kalbose]] dabar siekinys dažniausiai susiliejęs su [[bendratis|bendratimi]], tačiau [[slovėnų kalba|slovėnų kalboje]] siekinio ir bendraties skirtumas išlaikomas: ''Oni so šli dela'''t''''' 'Jie išėjo dirbtų' greta ''Oni hočejo dela'''ti''''' 'Jie nori dirbti'. Siekinys tebevartojamas ir [[Žemutinių sorbų kalba|žemutinių sorbų kalboje]]: ''źi spa'''t'''!'' 'eik miegotų!'.

*[[Švedų kalba|Švedų kalboje]] siekiniu (supinu) vadinama ne senovinė indoeuropiečių kalbų siekimo, tikslo reikšmę turinti iš veiksmažodinio [[daiktavardis|daiktavardžio]] galininko kilusi forma, o ypatinga veiksmažodžio atmaina su priesagomis -it / -et, kilusi iš būtojo laiko bevardės giminės [[dalyvis (gramatika)|dalyvio]] ir vartojama tik sudėtiniam būtajam laikui sudaryti: ''Jag har tag'''it''''' 'Aš paėmiau'.

 

 

*[[Estų kalba|Estų kalboje]] siekinį atitinka bendratis su priesaga ''-ma'' (yra ir kitokių bendračių): ''tege'''ma''''' 'daryti / darytų' , ''jooks'''ma''''' 'bėgti / bėgtų', ''kõndi'''ma''''' 'vaikščioti / vaikščiotų'. Tokios formos gali būti vartojamos taip pat, kaip ir lietuvių arba lotynų kalbų siekinys.