Jutiklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Digital Pressure Sensor.jpg|right|thumb|250px|Pneumatinis oro jutiklis]]
Plačiausia prasme, '''jutiklis''' – tai daiktas, kurio tikslas yra nustatyti įvykius ar pasikeitimus aplinkoje, nusiųsti informaciją į kompiuterį, kuris tada pasako išvesties įrenginiui teikti atitinkamą išvestį.
'''Jutiklis''' yra prietaisas, kuris konvertuoja realaus pasaulio duomenis (analoginius) į duomenis, kuriuos kompiuteris gali suprasti naudojant analoginį skaitmeninį keitiklį. Matuojami įvairiausi dydžiai: linijinis ar kampinis [[poslinkis]], [[greitis]], [[temperatūra]], [[Šviesa|šviesos intensyvumas]], [[slėgis]], [[masė]] ir t. t. Jutikliai yra naudojami kasdieniniuose daiktuose kaip lietimui jautrūs mygtukai lifte(lytėjimo jutikliai), lempos, kurios keičia ryškumą vos prisilietūs pirštu bei dar daugybę programų, apie kurias daugelis žmonių net nežino. Jutikliai plačiai naudojami įvairiose [[Technika|technikos]] srityse, įvairiuose [[Mechatronika|mechatronikos]] įrenginiuose.<ref>V. Kvedaras, Elektronikos įtaisai ir sistemos, Vilnius: Technika, 2012.</ref> Su mikro mašinų tobulėjimu ir lengvai naudojamų mikro kontrolerių platformomis, jutiklių panaudojimas išsiplėtė iš dažniausiai naudojamų analoginių temperatūros ar slėgio matavimų į pavyzdžiui [[:en:Attitude_and_heading_reference_system|AHRS]] jutiklius. Be to, analoginiai jutikliai kaip [[Potenciometras|potenciometrai]] ir jėgą jaučiantys rezistoriai vis dar yra plačiai naudojami. Programos, įskaitant gamybos, mašinų, lėktuvų, aeronautikos, automobilių, medicinos, robotų bei daugelį kitų aspektų mūsų kasdieniame gyvenime.
== Rūšys ==
eilutė 31 ⟶ 33:
* Pneumatiniai (jautrusis elementas – oras, kintant jo kiekiui, ar spūdumui, kinta slėgis) ir hidrauliniai (jautrusis elementas – [[skystis]], kintant jo kiekiui, ar spūdumui, kinta slėgis);
* Kompensaciniai (sudaro šaltinis, kompensuojantis jutiklio užfiksuotą signalą, kad tiriamasis objektas nebūtų apkrautas ir nebūtų iškraipomas [[signalas]]).
== Taikymo sritys ==
Terminas “jutiklis” yra naudojamas technologijos ir gyvosios gamtos (biologijos ir medicinos) moksle. Taip pat suintensyvėjo gamtos moklų srityje prieš kelerius metus. Pastarųjų pavyzdžiai yra laikomi CCD [https://ugniusdapkunas.com/2010/09/11/vaizdo-jutiklis/ vaizdo jutikliai] ir [[Geigerio ir Miulerio skaitiklis|dalelių skaitikliai]], naudojami astronomijoje, geodezijoje ir kosmoso kelionėse.
Jutikliai automatizuotose procesuose kaip signalo generatoriai atlieka svarbų vaidmenį technologijoje. Jų aptikta reikšmė ar padėtis dažniausiai perdirbama elektroniniu būdu valdymo bloke, kuris atitinkamai paleidžia tinkamus tolimesnius veiksmus. Pastaraisiais metais, paskesnis signalo apdorojimo būdas vis dažniau yra integruojamas į jutiklį. Tokie jutikliai yra [[mikroprocesorius]] ar mikrosistema ir turi, taip sakant “intelektą”. Jie taip pat vadinasi "išmanieji jutikliai".
== Jutiklių nukrypimai ==
Jeigu jutiklis nėra tobulas, kelių rūšių nukrypimai gali būti stebimi:
* Jautrumas praktikoje gali skirtis nuo nurodyto dydžio. Tai vadinama jautrumo klaida.
* Kadangi išeinančio signalo diapozonas yra visada ribotas, išėjęs signalas galiausiai pasieks minimumą arba maksimumą kaip matuojamas objektas viršis ribas. Skalės diapazonas apibrėžia didžiausia ir mažiausia išmatuoto objekto reikšmes.
* Jeigu išmatuotas signalas keičiasi nepriklausomai nuo išmatuoto objekto, tai yra apibrėžta kaip driftas ([[Telekomunikacijos|telekomunikacijų]]). Ilgalaikis driftas dažniausiai rodo lėtą jutiklio savybių įrimą per ilgą laiko tarpą.
* Triukšmas yra atsitiktinis signalo nukrypimas, kuris priklauso nuo laiko.
* Jutikliai gali šiek tiek būti jautrūs pašalinėms aplinkybėms. Pavyzdžiui, daugelis jutiklių yra įtakojami jų aplinkos temperatūros.
Visi nukrypimai gali būti suskistyti į systemines ir atsitiktines klaidas. Systemines klaidas kartais galima apeiti naudojant įvairias kalibravimo strategijas. Triukšmas yra atsitiktinė klaida, kurią galima sumažinti signalų apdorojimo būdu kaip filtracija.
== Jutiklių klaidų mažinimo būdai ==
eilutė 41 ⟶ 57:
* [[Amplitudinė moduliacija|Amplitudinė]] ir [[dažninė moduliacija]];
* [[Statika|Statinė]] ir [[Dinamika|dinaminė]] korekcija.
== Jutikliai gamtoje ==
Visi gyvi organizmai turi organinius jutiklius su panašiomis mechaninių jutiklių funkcijomis. Dauguma iš jų yra ląstelėse, kurios yra jautrios:
* Šviesai, judesiui, temperatūrai, magnetiniam laukui, gravitacijai, drėgmei, vibracijai, spaudimui ir kitiems fiziniams aspektams iš išorinės aplinkos.
* Fiziniai aspektai iš vidinės aplinkos kaip tempimasis, organizmo judėjimas ir kt.
* Aplinkos molekulės, įtraukiant toksinus, maistines medžiagas ir feromonus.
* Skirtumui tarp organizme esančių reikalingų medžiagų ir svetimkūnių.
== Šaltiniai ==
| |||