21:18, 10 gruodžio 2016 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai →‎Geografija ir įvairovė ← Prieš tai darytas keitimas		12:57, 11 gruodžio 2016 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: == Geografija ir įvairovė == [[Vaizdas:Карта Дагестана в эпоху Ермолова.jpg\|thumb\|left\|Dagestano teritorija Kaukaze]] Dagestanas užima pailgą, į pietus smailėjantį, kalnuotą ruožą, įsiterpusį tarp [[Didysis Kaukazas\|Didžiojo Kaukazo]] (už jo yra [[Širvanas]], [[Heretija]] ir [[Kachetija]]) ir [[kaspijos jūra\|Kaspijos jūros]]. Šiaurėje, ties [[Sulakas\|Sulako]] žemupiu, regionas siekiasi su [[Kumykų lyguma]] (kartais įtraukiama į Dagestano sampratą), o šiaurės vakaruose – su [[Čečėnija]], nuo kurios skiria [[Andijų kalnagūbris]]. Kaspijos pajūryje yra siauras žemumų ruožas, kuris buvo vienas iš kelių geografinių koridorių, jungusių Europą su Azija per Kaukazo kalnyną. Dagestanas yra laikomas vienu iš lingvistiškai ir kultūriškai įvairiausių pasaulio regionų, nes šią nedidelę teritoriją sudaro keliasdešimt atskirų kultūrinių regionų, apsiribojančių nedideliais uždarais kalnų slėniais, kurių kiekvienas kalba atskira tarme arba kalba, turi atskirą tapatybę. Sąlyginai šiuos slėnius galima grupuoti į didesnius regionus: Eilutė 43: Kai kurių istorikų teigimu, Dagestanas ne tik kad buvo Albanijos dalis, bet čia buvo ir šios valstybės svarbiausi miestai. Pvz., anot Mahomedovo, trys iš keturių svarbiausių Albanijos miestų, Telebas (prie Hero upės žiočių); Helda (prie Kesijos upės žiočių) ir Albana (prie Albanos upės žiočių) buvo Dagestano teritorijoje.<ref>М. Г. Магомедов. История аварцев. Махачкала, 2005.</ref> Iki mūsų dienų šiaurinės Albanijos sienos klausimas nėra iki galo išspręstas. Nepaisant to, Dagestano tautų tapatybėje ši šalis užima labai svarbią vietą. Nuo IVpirmųjų a.mūsų eros amžių Pakaspijo lygumos ~~Dagestanas~~Dagestane patyrė Didįjį tautų kraustymąsi, kurį vykdė stepės tautos šiaurėje. Pirmieji į Pakaspijo lygumas migravo [[mesagetai]], kurių pavadinimas davė pradžią piečiausiai Dagestano daliai – [[Maskutas\|Maskutui]]. Į vakarus nuo Dagestano įsitvirtino [[alanai]], o ~~patį~~apie III a. regioną nusiaubė [[hunai]] ([[sabirai]]), kurie Kumykų lygumoje ir šiauriniame Pakaspijyje (Tumane) įkūrė [[Kaukazo hunai\|valstybę]]. Yra išlikusi hipotezė, kad čia kurį laiką galėjo viešpatauti ir klajokliai [[avarai]], kurie davė vardą vienai iš Dagestano tautų - [[Kaukazo avarai\|avarams]]. ~~Greičiausiai šiuo metu į Pakaspijo lygumas migravo [[mesagetai]], kurių pavadinimas davė pradžią piečiausiai Dagestano daliai – [[Maskutas\|Maskutui]].~~ == Sariro hegemonija == {{main\|Sariras}} Maždaug tuo metu [[Romos imperija\|Romos imperijos]] o taip pat [[Armėnijos karalystė]]s įtakoje Kaukazo Albanijoje tvirtinosi [[krikščionybė]]. Iš čia ji perėjo Kaukazą ir pasiekė Dagestano gentis. Istoriniai šaltiniai pasakoja apie čia suklestėjusią [[Sariras\|Sariro]] valstybę, kurią valdė krikščionis valdovas. Karalystės kūrėjai buvo avarų protėviai, o jos sostine buvo [[Chumradžas]]. Greičiausiai Sariras valdė ~~diddžiąją~~didžiąją dalį Avaristano. Jis aprašomas kaip tankiai gyvenama šalis, galėjusi surinkti tūkstantines armijas. Greta Sariro minimos ir tokios valstybės, kaip lezginų [[Lakzas]], tabasaranų [[Tabasaranas]], lakų [[Kazikumuchas\|Kumuchas]], bei darginų [[Kaitagas]] ~~bei Tumanas šiauriniame pajūrio ruože~~.<ref> Очерки истории Дагестана. — Махачкала: Даггиз. 1957. Т. 1. С. 51.</ref> 510 m. Kaukazo Albaniją užėmė [[Sasanidų dinastija\|Sasanidų Persija]], kuri pavertė ją [[Marzpanatas\|marzpanatu]]. Tuo pačiu persai paėmė ir Dagestano pajūrio lygumas, kur išdygo [[Derbentas]], tapęs Marzpanato administraciniu centru. 562—567 m. šachas [[Chosrovas I]] sutramdė Dagestano kalniečius, o Derbente pradėjo didžiules tvirtovės statybas. Ši tvirtovė, išlikusi iki dabar ir tapusi Pasaulio kultūros paveldo paminklu, turėjo apsaugoti Aziją nuo grėsmės iš šiaurės, kur klestėjo galingas [[Chazarų kaganatas]]. Kalnuotąjį Dagestaną valdęs Sariras iš pradžių tapo Persijos vasalu, tačiau nuo VII a. labiau palaikė Chazarų pusę. Eilutė 63: {{main\|Kazikumucho valstybė}} [[vaizdas:Caucasus 1490 map de alt.svg\|thumb\|Kaukazas XV a. pabaigoje]] 1239 m. Dagestaną užpuolė [[Mongolų imperija\|mongolai]], kuriems pavyko užimti lakų tvirtovę [[Kumuchas\|Kumuchą]]. Mongolų valdžia ilgai neišsilaikė, o Kumucho valdovai ([[šamchaliai]]) sustiprino islamo pozicijas. XIII a. II pusėje jų valdoma Kazikumucho valstybė perėmė hegemoniją regione, plėsdama ne tik savo valstybės ribas, bet ir islamą. Kuomet šiaurėje susiformavo [[Aukso orda]], šamchaliai tapo jos sąjungininkais. [[1395]] m. [[Tamerlanas]] bandė užimti Dagestaną, tačiau šamchaliai apgynė nepriklausomybę. Jų valstybė tapo ne tik didžiausia regione, bet ir turėjo įtaką suburiant smulkesnes Dagestano valstybėles bendrai gynybai bei religiniams karams prieš "netikėlius" [[vainachai\|vainachus]] vakaruose. Prie Kumucho šamchalių jungėsi smulkesnių valstybių valdovai: [[Avarų chanatas (Kaukazas)\|avarų nucalas]], [[Rutulų valstybė\|rutulų bekas]], [[Tabasaranas\|tabasaranų maisumas]], [[Ilisujaus sultonatas\|cachurų sultonas]], [[Kaitagas\|Kaitago ucmijus]], [[didojai\|didojų kunigaikščiai]] ir kt. Pietinėje, persizuotoje, Dagestano dalyje viešpatavo [[Širvanšachai]]. Eilutė 75: Panašiu metu osmanai užėmė [[Šemacha\|Šemachos regioną]] prie pat Kazikumucho pietinių sienų ir pradėjo karines invazijas į kalnus. 1582 m. jie nusiaubė sostinę Kumuchą. XVII a. pradžioje interesus į Dagestaną ėmė reikšti Safavidai, kurie užėmę Širvanšachų valstybę gavo ir pietinę Dagestano dalį. Šachas [[Abasas I]] naudojosi vidiniais Kuzikumucho nesutarimais ir kiršino galimus įpėdinius tarpusavyje. Tai galutinai sukaldė šamchalų valdžią. [[vaizdas:Lezgian people Leki.jpg\|thumb\|left\|Lezginų armija]] XVIII a. pradžioje Kazikumuchas patyrė atgimimą, ~~patapdamas~~tapdamas [[Kazikumucho chanatas\|Kazikumucho chanatu]]. Chanas [[Surchajus]] prisijungė prie Širvano sukilimo prieš Persiją, kuriam vadovavo [[Hadži Davudas]]. Dagestano valdovų armijos nusiaubė šiaurines Persijos provincijas. Tuo pat metu Dagestano tautos rengė karinius grobiamuosius žygius į Gruziją, kas Gruzijos istorijoje įardijama kaip [[lekianoba]] ({{gr\|ლეკიანობა}}, t.y. "Dagestaniečių puldinėjimai"). 1722-23 m. karinę ekspediciją į Kaspijos pajūrį surengė [[Petras I]], kuris sugebėjo prisijungti Derbento miestą, o taip pat dideles teritorijas Persijoje, tačiau 1734 m. jų iš karto atsisakė, vos tik Persijos šachas [[Nadyršachas]] paskelbė ultimatumą. Prieš eidamas į karo žygį prieš Rusiją, Nadyršachas ketino prisijungti Dagestaną. 1741-43 m. karą laimi jungtinės Dagestano pajėgos, vadovaujamos Kumucho chano. Ši neįtikėtina pergalė dagestaniečių tautosakoje pagimdė ne vieną legendą ir epą.

Dagestano istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų