Dagestano istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
Žmogaus pėdsakai Dagestane aptinkami nuo seniausių laikų. Čia aptinkami seniausi Rusijos Federacijoje žmogaus pėdsakai, kurie datuojami apie 1,4–2 mln. metų. Labai anksti Dagestane prasidėjo ir [[Neolitinė revoliucija]]: seniausios gyvenvietės, kuriose buvo verčiamasi žemdirbyste ir gyvulininkyste yra senesnės nei 6000 m. V–IV tūkst. pr. m. e. Dagestano gentis veikė [[Kuros-Arakso kultūra]], kuri apėmė visą [[Senovės Armėnija|Armėnijos kalnyną]] į pietus nuo Kaukazo. Pasak vienos iš hipotezių, jos kūrėjai kalbėjo [[šiaurės rytų Kaukazo kalbos|šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]], o po indoeuropiečių ir kitų etninių grupių migracijų, Dagestanas yra paskutinė šias kalbas išlaikiusi sala.
Greičiausiai pro Dagestano pajūrio žemumų ruožą į Aziją [[VIII a. pr. m. e.]] skverbėsi indoeuropiečių gentys [[gimiriai]], kurie asirų šaltiniuose vadinami [[iškuza]] ir kėlė didelę grėsmę Artimųjų Rytų civilizacijoms.
[[vaizdas:Armenia,_Colchis,_Iberia,_Albania,_Etc.jpg|thumb|left|Kaukazo valstybės mūsų eros pradžioje. Dagestanas pavaizduotas kaip Albanijos (žalia) dalis]]
I a. pr. m. e. kitapus [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] smulkios gentys buvo suvienytos į [[Kaukazo Albanija|Albanijos karalystę]]. Kadangi gyventojai buvo lingvistiškai giminingi Dagestano gyventojams, greičiausiai buvo palaikomi artimi kultūriniai ryšiai. Tačiau nėra iki galo aišku, ar Albanija yra politiškai valdžiusi teritorijas į šiaurę nuo Kaukazo. [[Ptolemėjus]] mini, jog Albanija šiaurėje ribojasi su [[Sarmatija]], o ties jų riba eina Soanos upė. Istorikas S. V. Juškovas Soaną sieja su [[Terekas|Tereku]], o Krečmeris – su [[Sunža]]. Abiem šiais atvejais palaikoma hipotezė, jog Dagestanas buvo Albanijos dalis.<ref>С. В. Юшков. К вопросу о границах древней Албании. Исторические записки, № I, М. 1937, с. 132.</ref>
Eilutė 70:
Panašiu metu osmanai užėmė [[Šemacha|Šemachos regioną]] prie pat Kazikumucho pietinių sienų ir pradėjo karines invazijas į kalnus. 1582 m. jie nusiaubė sostinę Kumuchą. XVII a. pradžioje interesus į Dagestaną ėmė reikšti Safavidai, kurie užėmę Širvanšachų valstybę gavo ir pietinę Dagestano dalį. Šachas [[Abasas I]] naudojosi vidiniais Kuzikumucho nesutarimais ir kiršino galimus įpėdinius tarpusavyje. Tai galutinai sukaldė šamchalų valdžią.
[[vaizdas:Lezgian people Leki.jpg|thumb|left|Lezginų armija]]
XVIII a. pradžioje Kazikumuchas patyrė atgimimą, patapdamas [[Kazikumucho chanatas|Kazikumucho chanatu]]. Chanas [[Surchajus]] prisijungė prie Širvano sukilimo prieš Persiją, kuriam vadovavo [[Hadži Davudas]]. Dagestano valdovų armijos nusiaubė šiaurines Persijos provincijas. Tuo pat metu Dagestano tautos rengė karinius grobiamuosius žygius į Gruziją, kas Gruzijos istorijoje įardijama kaip [[lekianoba]] ({{gr|ლეკიანობა}}, t.y. "Dagestaniečių puldinėjimai").
1722-23 m. karinę ekspediciją į Kaspijos pajūrį surengė [[Petras I]], kuris sugebėjo prisijungti Derbento miestą, o taip pat dideles teritorijas Persijoje, tačiau 1734 m. jų iš karto atsisakė, vos tik Persijos šachas [[Nadyršachas]] paskelbė ultimatumą. Prieš eidamas į karo žygį prieš Rusiją, Nadyršachas ketino prisijungti Dagestaną. 1741-43 m. karą laimi jungtinės Dagestano pajėgos, vadovaujamos Kumucho chano. Ši neįtikėtina pergalė dagestaniečių tautosakoje pagimdė ne vieną legendą ir epą.
== Rusijos įtakoje ==
[[Vaizdas:
1796 m. Rusija atnaujino pastangas paimti Kaukazo regioną ir paėmė Derbentą. Kalniečiams atsisakius paklusti, 1817 m. kilo [[Kaukazo karas]]. Į jį prisijungė dauguma Šiaurės Kaukazo tautų, kurios susivienijo į [[Šiaurės Kaukazo imamatas|Šiaurės Kaukazo imamatą]]. Rusų pajėgoms vadovavo generolas [[Jermolovas]]. 1844 m. įkuriama rusų tvirtovė [[Machačkala|Petrovskoje]], dab. Machačkalos pirmtakė. Nors Kumuchas oficialiai paimtas 1820 m., [[Imamas Šamilis|Imamo Šamilio]] vadovaujamas karas truko iki pat 1864 m.
[[1860]] m. kalnuotajame Dagestane suformuota Dagestano sritis su sostine [[Buinakskas|Temir-chan-šure]]. Pietinė istorinio Dagestano dalis buvo atiduota [[Baku gubernija]]i. Nuo to laiko Dagestanas yra politiškai padalintas. 1917 m., pasinaudodami Rusijos revoliucija, kalniečiai vėl susijungė į nepriklausomą valstybę - [[Kalnų Respublika|Kalnų Respubliką]], kurioje Dagestanas sudarė atskirą valstiją.
1920 m. Dagestane įvesta sovietų valdžia ir jis tapo [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] dalimi. 1921 m. sudaryta [[Dagestano autonominė respublika]], į kurią dirbtinai įjungtos ir nogajų bei kumykų gyvenamos Pakaspijo žemumos šiaurėje. Taip Dagestano teritorija išaugo dvigubai. Autonominėje respublikoje buvo vykdoma industrializacija, gerinama krašo infrastruktūra. Rusų įkurta Machačkala tapo didžiausiu miestu.
Nuo 1991 m. tapo federacine Rusijos respublika. Iki pat 2006 m. čia vadovavo prezidentas [[Mahomedali Mahomedovas]], kuris įtvirtino darginų etnokratiją. Stiprėjant islamizacijai ir vykstant [[Čečėnijos karas|Čečėnijos karui]], krašte vyksta teroristiniai išpuoliai, čia veikia [[Kaukazo emyratas]], siekiantis sukurti vieningą musulmonišką Šiaurės Kaukazo valstybę. Dagestane veikia separatistinės organizacijos, kovojančios už krašto arba atskirų etninių grupių nepriklausomybę.
== Nuorodos ==
{{reflist}}
| |||