Dagestano istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žmogaus pėdsakai Dagestane aptinkami nuo seniausių laikų. Čia aptinkami seniausi Rusijos Federacijoje žmogaus pėdsakai, kurie datuojami apie 1,4-24–2 mln. metų. Labai anksti Dagestane prasidėjo ir [[Neolitinė revoliucija]]: seniausios gyvenvietės, kuriose buvo verčiamasi žemdirbyste ir gyvulininkyste yra senesnės nei 6000 m. V-IVV–IV tūkst. pr. m. e. Dagestano gentis veikė [[Kuros-Arakso kultūra]], kuri apėmė visą [[Senovės Armėnija|Armėnijos kalnyną]] į pietus nuo Kaukazo. Pasak vienos iš hipotezių, jos kūrėjai kalbėjo [[šiaurės rytų Kaukazo kalbos|šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]], o po indoeuropiečių ir kitų etninių grupių migracijų, Dagestanas yra paskutinė šias kalbas išlaikiusi sala.

I a. pr. m. e. kitapus [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] smulkios gentys buvo suvienytos į [[Kaukazo Albanija|Albanijos karalystę]]. Kadangi gyventojai buvo lingvistiškai giminingi Dagestano gyventojams, greičiausiai buvo palaikomi artimi kultūriniai ryšiai. Tačiau nėra iki galo aišku, ar Albanija yra politiškai valdžiusi teritorijas į šiaurę nuo Kaukazo. [[Ptolemėjus]] mini, jog Albanija šiaurėje ribojasi su [[Sarmatija]], o ties jų riba eina Soanos upė. Istorikas S. V. Juškovas Soaną sieja su [[Terekas|Tereku]], o Krečmeris -– su [[Sunža]]. Abiem šiais atvejais palaikoma hipotezė, jog Dagestanas buvo Albanijos dalis.<ref>С. В. Юшков. К вопросу о границах древней Албании. Исторические записки, № I, М. 1937, с. 132.</ref>

Nuo IV a. Dagestanas patyrė Didįjį tautų kraustymąsi, kurį vykdė stepės tautos šiaurėje. Į vakarus nuo Dagestano įsitvirtino [[alanai]], o patį regioną nusiaubė [[hunai]]. Yra išlikusi hipotezė, kad čia kurį laiką galėjo viešpatauti ir klajokliai [[avarai]], kurie davė vardą vienai iš Dagestano tautų - [[Kaukazo avarai|avarams]]. Greičiausiai šiuo metu į Pakaspijo lygumas migravo [[mesagetai]], kurių pavadinimas davė pradžią piečiausiai Dagestano daliai -– [[Maskutas|Maskutui]].