Kvėpavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „Kategorija:Kvėpavimo fiziologija“ Žymos: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Žyma: Turinio ištrynimas blanking Vizualus redagavimas |
S Atmestas 83.171.1.48 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
[[Vaizdas:Diaphragmatic_breathing.gif|thumb|300px|right|'''''Kvėpavimas''''']]
'''Kvėpavimas''' – nenutrūkstantis [[biologija|biologinis]] procesas, kurio metu [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai]] dalyvauja [[deguonis|deguonies]] įsisavinime ir [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] pašalinime. [[Organizmas]] deguonį nuolat gauna iš aplinkos.
== Žinduolių kvėpavimas ==
Žinduolių kvėpavimas susideda iš kelių etapų:
* Plaučių vėdinimas (ventiliacija) – įkvepiamas oras patenka į [[Plaučių alveolė|alveoles]];
* Išorinis kvėpavimas – dujų apykaita [[plautis|plaučių]] alveolėse. Deguonis dėl [[parcialinis slėgis|parcialinių slėgių]] skirtumo [[difuzija|difuziškai]] iš alveolių patenka į [[kraujas|kraują]], o anglies dioksidas – iš kraujo į alveoles;
* Deguonies pernaša – deguonis kraujyje iš plaučių kraujagyslių su krauju keliauja į kapiliarus [[audinys|audiniuose]], o anglies dioksidas – iš audinių [[kapiliaras|kapiliarų]] į plaučių kraujagysles;
* Dujų apykaita kapiliaruose tarp kraujo ir audinių;
* Vidinis, arba audinių kvėpavimas – deguonis panaudojamas deguoninei energijos gavybai [[mitochondrija|mitochondrijose]], susidaro anglies dioksidas.
=== Plaučių vėdinimas ===
Vidutiniškai žmogus įkvepia 16-20 kartų per minutę. Moterys kvėpuoja dažniau, vyrai rečiau. Žmogui [[miegas|miegant]] kvėpavimas sulėtėja iki 12 kartų per minutę. Tačiau dėl fizinio krūvio kvėpavimas padažnėja iki 60 kartų per minutę. Taip pat padažnėja [[aukštikalnės]]e, susijaudinus ar išsigandus.
Oro įkvėpimas:
* Susitraukia tarpšonkauliniai raumenys. Jie pakelia šonkaulius aukštyn ir išsiskėčia.
* Susitraukia [[diafragma|diafragmos]] raumuo. Ji suplokštėja ir šiek tiek susitraukia.
* Padidėja krūtinės ląstos tūris. [[Slėgis]] krūtinės ląstoje sumažėja.
* Oras traukiamas į plaučius.
Oro iškvėpimas:
* Atsipalaiduoja tarpšonkauliniai raumenys. [[šonkaulis|Šonkauliai]] nusileidžia žemyn ir suartėja.
* [[diafragma|Diafragmos]] raumuo suglemba. Diafragma išsilenkia ir pakyla aukštyn.
* Sumažėja krūtinės ląstos tūris ir slėgis padidėja.
* Oras išstumiamas iš plaučių.
== Kvėpavimų įvairovė ==
Kiti organizmai kvėpuoja kitaip, tai priklauso nuo jų gyvenamosios aplinkos ir kūno sandaros.
* '''[[Paukščiai]]''' – jų kvėpavimas ypatingas tuo, kad jų plaučių sandara ne alveolinė, o [[parabronchas|parabronchinė]], skrisdami jie naudoja [[Dvigubas kvėpavimas|dvigubą kvėpavimą]], kuriame svarbūs [[oro maišas|oro maišai]].
* '''[[Varliagyviai]]''' – kvėpuoja plaučiais (jų plaučių vėdinimo mechanizmas kitoks, negu žinduolių) ir oda. Vandeniniai varliagyviai ir varliagyvių lervos kvėpuoja [[žiaunos|žiaunomis]] ir oda.
* '''[[Žuvys]]''' – kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos vėdinamos dviem būdais. ''Taraninis kvėpavimas'' – žuvis plaukia išsižiojusi, ir vanduo teka per burną ir žiaunų lapelius, aprūpindamas deguonimi. Kai kurios jūrų žuvys ([[tunai]], [[skumbrės]]) kvėpuoja tik šiuo būdu. Nejudančios ar lėtai judančios žuvys kvėpuojančiai dūsta žiaunų dangtelių judesiais įsiurbdamos vandenį pro burnos angą į burnos ertmę, o po to suspausdamos dangtelius ir išvarydamos vandenį pro žiaunų plyšius. [[Kremzlinės žuvys|Kremzlinių žuvų]] ([[rykliai|ryklių]] ir kt.) žiaunų vėdinimo mechanizmas kitoks, nes jos neturi žiaunų dangtelių.
* '''[[Vabzdžiai]]''' – kvėpuoja trachėjomis, [[voragyviai]] [[trachėja|trachėjomis]] ir [[plaučiai]]s (smulkios erkutės – ir difuziškai pro kūno paviršių), [[vėžiagyviai]] – žiaunomis.
* '''[[Kirmėlė]]s''' – kūno paviršiumi ar žiaunomis (sėsliosios [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės|daugiašerės kirmėlės]]).
== Žmogaus kvėpavimo sistemos sandara ==
Ją
sudaro:
· '''kvėpavimo takai''', kurie apsaugo plaučius nuo
pažeidimų ir infekcijų, pro juos įkvepiamas ir iškvepiamas oras.
· '''plaučiai''', kuriuose vyksta dujų apykaita.
'''Kvėpavimo takai'''
· Tai '''nosies ertmė,
nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai.'''
'''Nosies ertmę sudaro:'''
· '''kaulinė''' ir''' kremzlinė pertvara''' - padalina nosies ertmę į dešiniąją ir kairiąją
puses, padidina paviršiaus plotą;
· '''landos''' - padidina nosies ertmės
paviršiaus plotą, sušildo ir sudrėkina įkvėptą orą;
· '''gleivinėje''' esančios liaukos išskiria
gleives, kurios sulaiko ir nukenksmina svetimkūnius;
· '''virpamasis epitelis''' - iškloja kvėpavimo takus,
blakstienėlės pašalina į išorę patekusias dulkes ir svetimkūnius.
· Pro nosiaryklę oras patenka į gerklas.
'''Gerklas sudaro:'''
· '''kremzlės''' - sudaro sieneles, sujungtas
raumenimis ir raiščiais, apsaugo žmogų nuo uždusimo;
· '''antgerklis''' - saugo, kad į gerklas nepatektų
ryjamo maisto, jas uždaro;
· '''balso aparatą''' sudaro balso plyšys ir balso
stygos, iškvepiamas oras jas virpina ir susidaro garsas. Priekinę trachėjos
sienelę sudaro kremzliniai pusžiedžiai.
== Įdomūs faktai apie kvėpavimą ==
Per dieną mes
įkvepiame vidutiniškai 10 000 litrų oro.
· Žmogaus organizmui kasdien reikia apie 40 kg deguonies.
· Moterys paprastai kvėpuoja dažniau nei vyrai.
· Kiekvieną kartą įkvėpus į organizmą patenka apie 55
tūkstančius svetimų dalelių (du šaukštai per dieną).
· Čiaudant dalelės gali skrieti net 160 km/val greičiu.
Mums
miegant kvėpavimas sulėtėja net iki 12 kartų per minutę, o išsigandus ar
susijaudinus padažnėja iki 60 kartų per minutę.
[[Kategorija:Kvėpavimo fiziologija]]
| |||