Kaukazo kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pild. |
|||
Eilutė 1:
{{Kalnynas
| Foto = VittfarneGeorgien_155.jpg
| Šalis = {{flag|RUS}}, {{flag|GEO}}, {{flag|AZE}}, {{flag|ARM}}, {{flag|TUR}}
| Aukščiausi kalnai = [[Elbrusas]]
| Kalnagūbriai = [[Didysis Kaukazas]], [[Mažasis Kaukazas]], [[Armėnijos kalnynas]], [[Talyšo kalnai]]
| Upės = [[Kura]], [[Terekas]], [[Araksas]], [[Kubanė]], [[Samuras]]
| Ežerai = [[Sevanas]], [[Rica]]
| Uolienos = smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, gneisai, granitas
| Plotas =
}}
'''Kaukazo kalnai''' ({{ru|Кавказские горы}}, {{ka|კავკასიონი}}, {{az|Qafqaz dağları}}, {{hy|Կովկասյան լեռներ}}) yra kalnų grandinė tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]], [[Azovo jūra|Azovo]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrų, [[Kaukazas|Kaukazo]] regione. Iš šiaurės kalnus riboja [[Kumos-Manyčiaus įduba]], pietine riba vedama maždaug [[Araksas|Arakso]] upe. Kalnynas, susidaręs maždaug prieš 28,5–23,8 milijonus metų, dažniausiai laikomas pietrytine [[Europa|Europos]] riba.
eilutė 5 ⟶ 14:
Pagrindinę Kaukazo kalnų dalį sudaro [[Didysis Kaukazas]]. Jis prasideda [[Sočis|Sočio]] apylinkėse, šiaurrytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ši grandinė tęsiasi pietryčių kryptimi ir beveik pasiekia [[Baku]] prie Kaspijos jūros. Šį masyvą sudaro Pagrindinis arba Vandenskyros kalnagūbris bei Šoninis kalnagūbris. Aukščiausios viršūnės – [[Elbrusas]] (5642 m; aukščiausias Europoje) ir [[Kazbekas]] (5033 m). Didžiojo Kaukazo kalnagūbriams būdingas alpinis reljefas, [[kuesta|kuestos]], karstiniai dariniai ([[Voronjos urvas|Voronjos]], [[Naujojo Atono urvas|Naujojo Atono]] urvai, [[Sataplija]] ir kt.). Nuo šiaurinių Didžiojo Kaukazo šlaitų iki Kumos-Manyčiaus įdubos tęsiasi [[Priekaukazė]], kuri skiria [[Stavropolio aukštuma|Stavropolio aukštumą]] nuo Kubanės-Azovo jūros bei [[tereko-Kumos žemuma|Tereko-Kumos]] žemumų. Į pietus nuo Didžiojo Kaukazo driekiasi akumuliacinės [[Kolchidės žemuma|Kolchidės]] (vakaruose) ir [[Kuros-Arakso žemuma|Kuros-Arakso]] (rytuose) žemumos. Jos skiria Didįjį Kaukazą nuo [[Užkaukazė]]s kalnyno, kurį sudaro [[Mažasis Kaukazas]] (iki 3724 m, Giamišo k.) bei vulkaninis [[Armėnijos kalnynas]]. Taip pat prie Kaukazo priklauso pietryčiuose iškilę [[Talyšo kalnai]] (iki 2477 m), už kurių driekiasi [[Lenkoranės žemuma]].
[[Vaizdas:Caucasus topographic map-en.svg|thumb|left|240px|Topografinis Kaukazo žemėlapis]]
Kaukazas – epigeosinklininiai ir iš dalies epiplatforminiai Viduržemio jūros juostos alpinės kalnodaros kalnai. Ašinę dalį sudaro megantiklinorijus su užgesusių ugnikalnių kūgiais.
Kaukazo kalnuose gausu [[nafta|naftos]], [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]], [[akmens anglis|akmens anglies]], [[geležis|geležies]], [[manganas|mangano]], [[varis|vario]], [[molibdenas|molibdeno]], [[švinas|švino]], [[cinkas|cinko]] ir kitų metalų, trykšta [[mineralinės versmės]].
=== Aukščiausios viršukalnės ===
{| class = "wikitable"
!Kalnas !! Aukštis (m) !! Santykinis aukštis (m) !! Šalis
|-
| [[Elbrusas]] || 5642|| 4741 || [[Rusija]]
|-
|[[Dychtau]] || 5205 || 2002 || [[Rusija]]
|-
| [[Šchara]] || 5201 || 1365 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Koštantau]] || 5152 || 822 || [[Rusija]]
|-
|[[Džangitau]] || 5059 || 300 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Kazbekas]] ||5047 || 2353 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Puškino kalnas]]|| 5033 || 110 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Katyntau]] || 4979 || 240 ||[[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Gistola]] || 4860 || || [[Gruzija]]
|-
|[[Šota Rustavelio kalnas]] || 4860 || ~50 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Tetnuldis]] || 4858 || 672 || [[Gruzija]]
|-
|[[Džimara]] || 4780 || || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Ušba]] || 4710 || 1143 ||[[Gruzija]]
|-
|[[Ailama]] || 4547 || 1067 ||[[Gruzija]]
|-
|[[Tebulosmta]] || 4499 || 2145 || [[Gruzija]]/[[Rusija]]
|-
|[[Bazardiuziu]] || 4466 || 2454 || [[Azerbaidžanas]]
|-
|[[Tepli]] || 4431 || || [[Rusija]]
|-
|[[Diklosmta]] || 4285 || 843 || [[Gruzija]]
|-
|[[Šachdagas]] || 4243 || || [[Azerbaidžanas]]
|-
|Adala Šukgelmezro kalnas || 4152 || 1792 || [[Rusija]]
|-
|Djultdagas || 4127 || 1834 || [[Rusija]]
|-
| [[Aragacas]] || 4090|| 2143 || [[Armėnija]]
|-
|}
== Klimatas ==
Kaukazo kalnai driekiasi ties vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostų riba. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Priekaukazėje nuo -2 °C iki -5 °C, Užkakaukazėje – tarp +4 ir +6 °C. Vasarą didesnis temperatūrų skirtumas yra tarp rytinės ir vakarinės pusės. Vakaruose vidutinė liepos temperatūra 23–24 °C, rytuose – 25–29 °C. Kalnuose, 2000 m aukštyje, temperatūra sausį būna apie -8 °C, rugpjūtį (šilčiausias mėnuo) apie 13 °C. Aukščiau būdingas šaltas aukštikalnių klimatas. Priekalnėse vidutinis metinis [[krituliai|kritulių]] kiekis svyruoja nuo 200 mm (Kuros-Arakso žemumoje) iki 1800 mm (Kolchidės žemumoje); kalnuose – apie 2500 mm, o pavėjiniuose vakariniuose bei pietvakariniuose šlaituose – iki 4000 mm.
[[Vaizdas:Shakhdag.jpg|thumb|240px|Šachdago kalnas]]
[[Vaizdas:Svaneti, georgia.jpg|thumb|240px|Kaukazo kraštovaizdis šiaurės vakarų Gruzijoje (Svanetija)]]
== Hidrografija ==
| |||