Ankstyvosios krikščionybės menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.)
Iš IV a. mozaikų išliko tik fragmentai, didžioji dalis − iš V a., kai Romos imperijai pradėjo grėsti klajoklių genčių įsiveržimai ir 402 m. imperatorius [[Honorijus]] imperijos sostinę perkėlė į [[Ravena|Raveną]]. Vienu būdingų to meto architektūros ir mozaikų kūrybos pavyzdžių yra [[Galos Placidos mauzoliejus]] Ravenoje. Romoje 432−440 m. pastatyta [[Didžioji Švč. Marijos bazilika]], kurioje išlaikytas originalus planas nepaisant vėlesnių perstatymų ir išlikusios daugelis originalių mozaikų dekoracijų. Mozaikose vaizduojami įvykiai iš šventosios krikščionių knygos − Biblijos. Tikėtina, kad mozaikų turinys būdavo paimamas iš iliustruotų manuskriptų. Vienas iš anksčiausių išlikusių iliustruotų manuskriptų − „Kvedlinburgo Itala“ ([[Samuelio knygos|Samuelio knygų]] vertimas). Jo iliustracijų palyginimas su pagoniško to paties laikotarpio (V a. pr.) manuskriptu „Vatikano Vergilijus“ (poeto [[Vergilijus|Vergilijaus]] poezija) rodo, kad didelės atskirties tarp to meto krikščioniškojo ir pagoniškojo meno nebebuvo ir dailininkai tikriausiai dirbo tiek vienais, tiek kitais užsakymais.
 
476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, jos krikščioniškasis menas partyrė nuosmukį. VI a. Rytų Romos imperijai pradėjus vadovauti [[Justinianas I|Justinianui I]] ir jam iniciavus įvairius architektūros ir meno projektus išsiskyrė vakarinės (jau buvusios) ir rytinių Romos imperijų krikščionių menas. Pastarasis pagal imperijos pavadinimą vadinamas [[Bizantijos masmenas|Bizantijos menu]] ir pradėjo dominuoti Italijoje, kai ją buvo užvaldžiusi Bizantijos imperija ir vėliau pasireiškė iki pat [[renesansas|renesanso]] pradžios, ypač su Bizantija susijusios Venecijos respublikoje.
<gallery>
Santa Costanza. Mosaic del S. VII “Traditio Legis”.JPG| Mozaika ''Santa Costanza'' bažnyčioje
QuedlinburgItalaFolio2rIllus1KingsChap15.jpg| „Kvedlinburgo Itala“ iliustracijos
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
* ''Janson's History of Art: The Western Tradition'' (8th Edition). Pearson Education, 2011, p. 240−254
28 278

pakeitimai