Įnagininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Įnagininkas''' ({{la|casus instrumentalis}}) – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą ''kuo?'' Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus. Kai kuriose kalbose (pvz., [[slavų kalbos|slavų]]) neveikiamosios rūšies konstrukcijose įnagininku reiškiamas veiksmo atlikėjas. [[Vokiečių kalba|Vokiečių kalboje]] įnagininko vaidmenį dažniausiai atlieka [[naudininkas]] su [[prielinksnis|prielinksniais]]. [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] [[vienaskaita|vienaskaitoje]] įnagininkas sutapęs su [[galininkas|galininku]], [[daugiskaita|daugiskaitoje]] − su [[Naudininkas|naudininku]], bet šio linksnio formų išlikę prieveiksmiuose (''retumis'' 'retai, retkarčiais'), poetinėje kalboje vartojamuose įvardžiuose (''ar manim, ar tevim, ar sevim'' 'su manimi, tavimi, savimi'), senuosiuose raštuose (''ubagis'' (-is < *-ais) ''iet'' 'elgetauti', t. y. 'ubagais eiti'). Įnagininkas turėtas jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau manoma, kad įnagininkas ir [[vietininkas]] susidarė vėliau už kitus linksnius.
 
Lietuvių kalboje įnagininkas vartojamas labai įvairiomis reikšmėmis. Esama keleto būdų nusakyti įnagininko vartosenąvartosenai nusakyti . Juo gali būti nurodoma:
 
# Įrankis: kalti plaktuku; peiliu riekti duoną;