Neoimpresionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 10:
Neoimpresionizmo pradžia siejama su Žoržo Sera paveikslu „[[Sekmadienio popietė Grand-Žatos saloje]]“ (1884−1886). 1886 m. paskutinėje impresionistų parodoje Paryžiuje neoimpresionistams atstovavo [[Žoržas Sera]], [[Polis Sinjakas]], [[Kamilis Pisaro]] (atsimetęs nuo impresionizmo) ir jo sūnus [[Liusjenas Pisaro]]. Vėliau aplink Žoržą Serą ir Polį Sinjaką susiformavo grupė pasekėjų. Neoimpresionistai eksponavo savo darbus Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodose Paryžiuje ir Briuselyje. Grupės branduolį sudarė prancūzų ir belgų dailininkai. Vėliau prie spalvų teorijos buvo papildomai įterpta linijų ir krypčių teorija (pvz., aukštyn einančios linijos esą sukelia teigiamas emocijas). Paveikslai būdavo tapomi su labai dideliais porėminiais plotais, kuriais esą neoimpresionistai siekė atskirti paveikslo erdvę nuo „netinkančio“ rėmo. Metodo moksliškumas lėmė formalistinį meno traktavimą. Kritikas Feliksas Feneonas pastebėjo, kad Žoržo Sera vėlesnieji paveikslai, užuot išryškinę spalvų reikšmę, kaip turėtų būti pagal metodą, iš tikro papilkėjo.
Neoimpresionistų judėjimas truko labai trumpai. Vos po
== Neoimpresionistai ==
|