[[1853]] m. Edo (Tokijo) įlankoje priešais būsimąją [[Jokohama|Jokohamą]] (横浜) pasirodė JAV laivynas ir privertė Japoniją atsiverti pasauliui. [[1867]] m. atsistatydino paskutinysispaskutinis Tokugavų [[Siogūnas|šiogunas]] Jošinobu Tokugava (徳川 慶喜 – Tokugava Jošinobu) ir simbolinė valdžia buvo perleista jaunam [[Imperatorius Meidži|imperatoriui Meidži]] (明治 天皇 – Meidži-tennō). [[1868]] m. prasidėjo didžiuliai ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių metu modernesnių vakarų pavyzdžiu gan greitai pritaikytos valdžios struktūros, teisinė sistema bei kariuomenė. [[1875]] m. sustiprėjusi imperija sėkmingai prijungė [[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalystę]], nugalėjo Kiniją ir Rusiją (1904–1905), ir [[1910]] metais jau kontroliavo [[Taivanas|Taivaną]], pusę [[Sachalinas|Sachalino]], [[Korėja|Korėją]].<ref>{{cite web |url= http://filebox.vt.edu/users/jearnol2/MeijiRestoration/imperial_japan.htm |title=Japan: The Making of a World Superpower (Imperial Japan) |author=Jesse Arnold | publisher = vt.edu/users/jearnol2 | accessdate=2008-12-04}}</ref> Antantės bloko, kurio pusėje kovojo Japonija, pergalė [[pirmasis pasaulinis karas|pirmajame pasauliniame kare]] padidino šalies įtaką pasauliniu mastu ir leido jai toliau vykdyti [[ekspancionizmas|ekspancionistinę]] politiką [[1931]] m. okupuojant [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]]. Dėl pastarojo poelgio Japonija susilaukė [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] pasmerkimo, iš kurios po 2 m. išstojo. 1936 m. tarp Japonijos ir [[Nacistinė Vokietija|Nacistinės Vokietijos]] buvo pasirašytas Antikominterno paktas.
