Didžioji Permė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žemės į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo]] iki [[Pečiora|Pečioros]], [[Vyčegda|Vyčegdos]], [[Kama (upė)|Kamos]] ir [[Volga|Volgos]] upių įvairiais laikais vadin tos skirtingai. [[Viduramžiai]]s – ''[[Biarmija]]'', senoviniuose rusų metraščiuose ir sutartyse – ''Permė'' ({{ru|Пермь}}), ''Peremė'' (''Перемь''), ''Permija'' (''Пермия''). XVI–XVII a. raštininkų knygose, valdovo raštuose ir kituose dokumentuose vartotas pavadinimas ''Didžioji Permė'' (''Пермь Великая'') reiškė visą tą kraštą, kurio sostinė, manoma, buvo [[Čerdynė]] ({{ru|Чердынь}}). „Didžiojo Brėžinio knygoje“ (1627 m.) minima ''Senoji Permė'' buvo Ust- Vymės ({{ru|Усть-Вымь}}) miestas ant Vyčegdos kranto, o ''Mažoji Permė'' ar ''Permca'' (''Пермь Малая'' ar ''Пермца'') – [[Komiai|zyrių]] valsčius [[Solvyčegodskas|Solvyčegodsko]] apylinkėse.<ref name="B&E">[http://www.cultinfo.ru/fulltext/1/001/007/078/78426.htm Пермская губерния] ([[Enciklopedinis Brokhauzo ir Efrono žodynas]])</ref>

Maždaug aišku, kad senovinė Permija, t. y. zyrių ([[permiai|permių]]) kraštas, šiaurėje ribojosi su [[samodai]]s (vadinamoji [[Pečioros žemė]]), rytuose [[Uralo kalnai]] skyrė nuo [[chantai|chantų]] ir [[mansiai|mansių]] gyvenamos [[Jugra|Jugros]]. Pietuose ji ribojosi su [[Pavolgys|Pavolgiu]] ([[baškirai]]s ir [[udmurtai]]s), vakaruose – su [[Velikij Ustiugas|VelikijDidžiuoju Ustiugu]], [[Vologda]] ir [[Baltoji jūra|Baltąja jūra]] (jos skyrė nuo [[Dvinos žemė]]s). Permės žemė daugiausia buvo siejama su [[Vyčegda|Vyčegdos]] ir [[Kamos upė|Kamos]] baseinais, dėl to geografiškai dar vadinama [[Pakamys|Pakamiu]].