Virusas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 85.206.31.36 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tocekas keitimas) |
||
Eilutė 14:
[[Vaizdas:Adenovirus weis.jpg|thumb|right|120px|Adenoviruso dvylikabriaunė struktūra]]
Virusai būna labai įvairių formų ir dydžių. Paprastai jie gerokai mažesni už bakterijas; dauguma tyrinėtų virusų buvo tarp 10 ir 300 nm. Viruso dalelė susideda iš nukleorūgšties, apsuptos apsauginio baltyminio apvalkalėlio – kapsidės. Kapsidė sudaryta iš identiškų baltymų subvienetų, vadinamų kapsomeromis. Virusai gali turėti [[lipidas|lipidinį]] apvalkalą, pagamintą iš užkrėstos ląstelės [[Plazminė membrana|membraninio apvalkalo]]. Kapsidę sudarantys baltymai yra užkoduoti viruso genome, ir jos forma yra pagrindinis virusų klasifikavimo kriterijus. Yra keturi pagrindiniai morfologiniai virusų tipai:
* '''Spiralinis'''. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę, kuri cenre gali turėti įdubą, arba tuščią vamzdelį. Tokie virusai gali būti trumpi ir labai kieti arba ilgi ir lankstūs. Genetinė medžiaga, paprastai vienos vijos RNR, būna pririšta prie baltyminės spiralės, nes vyksta sąveika tarp neigiamą krūvį turinčios nukleorūgšties ir teigiamą krūvį turinčio baltymo. Tokios kapsidės ilgis priklauso nuo nukleorūgšties dydžio, o plotis nuo kapsomerų išsidėstymo. Tokio tipo pavyzdys yra [[tabako mozaikos virusas]].
== arą ir dauginasi gyvoje ląstelėje ==▼
* '''Vokas'''. Kai kurie virusai susipakuoja į lipidinį sluoksnį, vadinamą voku. Šis apvalkalas būna iš užkrėstos ląstelės plazminės membranos: arba išorinės, arba vidinės (branduolio, organoidų). Apvalkalas būna nusagstytas baltymais, kurios užkodavo virusas ir užkrėsta ląstelė. Dauguma šių virusų yra priklausomi nuo lipidinio apvalkalo. Tokiam tipui priklauso [[gripas|gripo]] ir [[ŽIV]] virusai.
* '''Briaunainiai'''. Dauguma gyvūnų virusų turi tokią beveik sferinę simetrišką struktūrą. Mažiausias reikalingas kapsomerų skaičius yra dvylika, kurių kiekvieną sudaro penki identiški subvienetai. Daug virusų, pvz., [[rotavirusinė infekcija|rota virusas]], turi daugiau nei dvylika kapsomerų ir atrodo sferinis, tačiau iš tiesų išlaiko šitą stuktūrą.
* '''Sudėtinė'''. Kai kurių virusų struktūra nėra nei grynai spiralinė, nei erdvinė daugiakampė, be to, turi papildomų struktūrų, tokių kaip baltyminės uodegos ar išorinė sienelė. Kai kurie [[bakteriofagas|bakteriofagai]] turi šią struktūrą, kuri gali susidėti iš dvylikabriaunės galvutės, sujungtos su spiraline uodegėle, kurios apačioje yra heksagoninis pagrindas su iš jo kyšančiomis proteininėmis skaidulomis. Tokios struktūros uodegėlė veikia kaip molekulinis švirkštas – ji prisitvirtina prie bakterijos ir suleidžia į ją viruso [[genomas|genomą]].
[[raupai|Raupų]] virusai yra dideli, sudėtiniai, su labai sudėtinga morfologine struktūra. Viruso genomas susijungęs su centrinio disko baltymais, sudaro nukleoidą. Nukleoidas apsuptas membranos ir dviejų išaugų, kurių paskirtis nežinoma. Virusas turi apsauginį „voką“, tirštai nusėtą baltymais. Pats virionas yra nepastovios formos, kuri gali būti tiek kiaušinio, tiek plytos.
Kai kurie virusai, kurie infekuoja [[archėja]]s, turi stuktūrą, kuri nesiejama nei su viena iš anksčiau išvardintų. Jie turi didžiulę įvairovę neįprastų formų, nuo verpstės iki sulenktos lazdelės, ašaros ar butelio. Kiti archėjų virusai primena bakteriofagus su uodegomis ir turi net kelias uodegines struktūras.
Virusai negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Todėl jie vadinami '''neląsteline gyvybės forma'''. Virusas sudarytas iš [[nukleorūgštis|nukleorūgšties]], kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi [[genai]], kurie svarbūs virusui dauginantis. Virusai dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles.
Viruso dauginimasis:
| |||