Simonas Kosakovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 27:
Iš pradžių palaikė Stanislovą Augustą, bet po to pasisakė su aštria kritika Repnino seime ir prisijungė prie Baro konfederacijos. 1768 metų rudenį rusų armijos antpuolis privertė jį išvažiuoti į Prūsiją.
1775 metais susutaikė su karaliumi ir tapo vienu iš prorusiškos grupuotės vadų. 1790 metais generolo-majoro laipsnyje įstojo įRusijos armiją ir dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Turkiją Balkanuose. Tpo vienu iš Targovicos konfederacijos organizatorių ir vadų. 1792 metais jo vadovaujamas Rusijos korpusas pradėjo antpuolį į ATR teritoriją iš Polocko pusės. Rsų armijos 1792 metais paimtame Vilniuje pasiskelbė Lietuvos lauko etmonu. 1793 metais tapo Lietuvos didžiuoju etmonu. .
Palaikė Rusijos politiką, prasidėjus [[1794 sukilimas|1794 sukilimui]] 1794 m. [[balandžio 24]] d. buvo sukilėlių pakartas [[Vilniaus rotušė]]s aikštėje. Palaidotas [[Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Jonavos bažnyčios]] požemiuose.
== Šeima ir vaikai ==
Buvo vedęs Terezę Potocką, Voluinės vaivados Mykolo Potockio (apie 1660—1749) dukterį nuo antros santukos su kunigaikštyte Maricijona Oginska (1713—1766). Pirma santuoka Terezė buvo ištekėjusi už Minsko vaivados Juozapo Hilzeno, su kuriuo išsiskyrė.
Vaikai: Natalija Kosakovska
== Literatūra ==
| |||