Aleksandras Griškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Aleksandr Hryszkiewicz'', [[1809]] m. [[sausio 18]] d. arba [[sausio 6]] d. senuoju stiliumi, [[Auksučiai|Auksučiuose]] prie [[Grinkiškis|Grinkiškio]] –- [[1863]] m. [[vasario 24]] d. [[Viekšniai|Viekšniuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas, [[filosofija|filosofas]], išradėjas, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius, [[aviacija|aviacijos]] pradininkas.

Spėjama, kad [[1825]]-[[1829]] m. jis mokėsi [[Varšuva|Varšuvoje]], tačiau tikslių duomenų nėra. Kokį nors mokslo cenzą jis turėjo gauti, nes 1829 m. rudenį buvo priimtas raštininku į [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] valdybos kanceliariją. Prasidėjus [[1831]] sukilimas|1831 m. [[1831 sukilimas|sukilimui]], [[liepos 7]] d. atsistatydino iš pareigų, ir, matyt, buvo prisidėjęs prie sukilėlių svetima pavarde, nes jo tikrosios pavardės jokiuose sąrašuose taip pat nėra.

[[1834]] m. [[kovo 4]] d. A. Griškevičius įsidarbino [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] teisme, o [[1836]] m. [[rugpjūčio 14]] d. paskirtas Šiaulių miesto [[rotušė]]s sekretoriumi. [[1845]] m. [[liepos 9]] d. atsisakė tarnybos, gavo labai gerą atestaciją ir su žmona, sūnumi bei septyniomis dukterimis persikėlė į neseniai gubernijos miestu tapusį [[Kaunas|Kauną]]. Nuo [[1846]] m. [[gruodžio 31]] d. pradėjo dirbti Kauno civilinio tesimo rūmų vertėju, nes gerai mokėjo lietuvių, [[rusų kalba|rusų]], prancūzų, vokiečių, [[lenkų kalba]]s, vėliau paskirtas iždo tituliniu patarėju. Kaune jam gimė dar du sūnūs.

[[1854]] m. dukters Frederikos apšmeižtas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. [[Gubernatorius]] įsakė jį atleisti iš darbo ir suimti, bet teismas, neradęs kaltės įrodymų, [[lapkričio 30]] d. iš kalėjimo jį paleido. Tačiau duktė jį kaltino ir kaip neišpažįstantį jokios religijos, todėl byla buvo perduota [[Telšiai|Telšių]] dvasinei konsistorijai. Bylos galutinis nagrinėjimas vyko [[1858]] m. [[rugsėjo 18]] d. Kauno kriminalinio teismo rūmuose. Nuosprendyje įrašyta, kad jis ir toliau lieka įtariamasis, jam draudžiama užimti valstybines pareigas.

Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijaus]] dvarelyje [[Andriejavas|Andriejave]], o [[1862]] m. persikėlė į žmonos gimtinę –- Viekšnius. Mirė Viekšniuose, miestelio kapinėse ir palaidotas. Name, kur praleido paskutines gyvenimo dienas, įrengtas jo memorialinis muziejus. [[1980]] m. pastatytas antkapinis paminklas, autorė - Paminklų konservavimo-restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.

[[1851]] m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] spaustuvėje lenkų kalba išspausdinta nedidelė knygelė „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ (Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį). Joje išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio –- [[Archimedo sraigtas|Archimedo sraigto]] ir horizontalių sparnų idėją.

Knygos tituliniame lape kreipiamasi: „Gerbiamieji skaitytojai, pažvelgus - išvaizdus ir didelis [[taleris]], niekina žymiai mažesnį rausvai auksinį. Tačiau juos keičiant, nepaisant dydžio, už vieną, nors ir mažą auksinį, duoda du talerius. Taip ir šioje knygoje išdėstytos mano mintys, sutikite jas palankiai, įvertinkite jų tikslą. O jeigu jos Jums pasirodys bevertės, palikite anūkams, gal ateityje jie jas supras?“ (Cituojama pagal: Antanas Arbačiauskas. Aviacinės minties pradininkas Lietuvoje. [[Mokslas ir Gyvenimas]] [[2001]] / 11)

Knygos pabaigoje nuspėdamas aviacijos ateitį jis rašė: „Niekas svajonėse negali nuneigti laisvo paukščio skridimo ir didelės daugybės skraidančių [[vabzdys|vabzdžių]] gyvavimo fakto; todėl tam, kad atvėrus žmogui laisvą, saugų, greitą ir maloniausią kelią į visas šalis, stinga tik nuovokos ir turtingo piliečio noro, vertinančio lakią mintį, kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir laivynu, nepaisančiu nei audros, nei griaustinio.“

Apie tai, kad A.Griškevičius buvo gerai susipažinęs su to meto užsienio tyrinėtojų darbais, liudija jų kritinis vertinimas. Knygoje jis kruopščiai išnagrinėjo austro laikrodininko J.Degeno skraidomąjį aparatą. Šis dviejų sparnų, spyruoklių sistema varomas aparatas turėjo būti pakeltas balionu ir sparnais nusileisti kaip [[sklandytuvas]].

Remdamasis savo sukurta teorija A.Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą. Jis pavaizduotas knygos brėžiniuose. Tai vadinamasis Žemaičio garlėkis, jungiantis oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą –- sunkesnis už [[oras|orą]] skraidymo aparatas aerodinas. Mechaninės jėgos šaltinis judinti paukščio sparnų principu plasnojantiems sparnams, oro sraigtui ir važiuoklės ratams sukti turėjo būti nedidelio svorio, bet pakankamai galinga [[garo mašina]].

Žemaičio garlėkis turi dvi poras sparnų. Viršutiniai sukiojami horizontaliai ir skirti pusiausvyrai palaikyti, apatiniai, mosuojantieji - oro pagalvei sudaryti. Sparnų karkasas iš [[bambukas|bambuko]], aptrauktas [[oda]]. Po sparnais du sraigtiniai ratai. Sparnus ir ratus varo garo mašina arba žmonių valdomas spyruoklinis mechanizmas. Priekyje [[propeleris]], o užpakalyje - vairuojamosios uodegos plokštumos. Viršuje balionas, kurio orą pakilus galima išleisti. Pakilti galima balionu arba riedant nuo aukšto kalno ratukais.

Vieno tokio aparato bandymą aprašė [[1930]] m. Varšuvoje išleistuose atsiminimuose J. Talka-Grincevičius, kuris [[1860]]-[[1869]] m. [[Kauno gimnazija|Kauno gimnazijoje]] mokėsi kartu su A.Griškevičiaus sūnumi. A. Griškevičius „norėjo padaryti staigmeną į miestą atvykusiam gubernatoriui, deja, skrido taip nesėkmingai, kad pasibaidę arkliai pradėjo nešti gubernatorių, o pats išradėjas, su oro balionu krisdamas žemyn, susilaužė koją“. Supykęs gubernatorius liepė skraidūną pašalinti iš tarnybos, o žmona sudegino jo lėktuvą.

[[Spalio 19]] d. rankraštį iš [[Telšiai|Telšių]] jis pasiuntė į [[Leipcigas|Leipcigą]] knygų leidėjui Bobrovičiui, prašydamas jį išspausdinti Bretkopfo spaustuvėje. Tačiau Bobrovičius jau buvo bankrutavęs ir laiškas grįžo atgal. Telšių pašto kontora, veikdama pagal instrukcijas, 1860 m. [[lapkričio 27]] d. gautą siuntą perdavė Vilniaus cenzoriui, kuris apie eretišką kūrinį informavo Vilniaus generalgubernatorių V.Nazimovą.

A.Griškevičiaus veikalas buvo perduotas Vilniaus [[vyskupija|vyskupijos]] kurijai, kuri nusprendė, kad veikalas jokiu būdu negali būti aprobuotas, nes jo samprotavimai prieštarauja ir vakarų, ir rytų krikščioniškajai bažnyčiai. [[Cenzūra|Cenzūros]] komitetas, peržiūrėjęs bylą, [[1861]] m. [[sausio 25]] d. laiške generalgubernatoriui pareiškė, kad uždraudimas neužkirs kelio blogiui, kuris gali kilti dėl autoriaus klaidingų samprotavimų. V.Nazimovas [[gegužės 22]] d. įsakė taikyti griežtas sankcijas veikalo autoriui –- iškviesti jį į gubernijos valdybą pasitikrinti sveikatą ir, jeigu pasirodys esąs sveikas, įkalinti vienuolyne. A.Griškevičių medikai pripažino sveiku, tačiau jis pareiškė išpažįstąs [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Byla užsitęsė ir tik [[1862]] m. [[rugpjūčio 31]] d. Šiaulių apskrities teismas A.Griškevičių išteisino. Tačiau tai jam kainavo nemažai sveikatos. Kūrinys liko neišspausdintas, rankraštis saugomas [[Lietuvos mokslų akademija|MokslųLietuvos mokslų akademijos]] centrinėje bibliotekoje.

[[Kategorija:Lietuvos lakūnai|Griškevičius, Aleksandras]]

[[Kategorija:Lietuvos mokslininkai|Griškevičius, Aleksandras]]