Lietuvių katalikų blaivybės draugija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvių katalikų blaivybės draugija''' – [[katalikai|katalikiška]] organizacija, įkurta [[1908]] m. [[balandžio 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]. Didžiausias draugijos dėmesys buvo kreipiamas į tautos blaivinimo reikalus.

Pirmieji katalikų organizuoti sambūriai [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo bažnytinės brolijos, įsteigtos prie kai kurių bažnyčių dar [[Vytautas|Vytauto]] laikais. Tarp Lietuvoje veikusių brolijų pažymėtina vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] ''Žemaičių vyskupijoje'' išplatinta Blaivybės brolija, pasiekusi ne tik gretimas [[VilniusVilniaus gubernija|Vilniaus]] ir [[Gardinas|Gardino gubernija]] gubernijass, bet ir tolimesnes [[Rusija|Rusijos]] vietas. Blaivybės brolijos nariai turėjo susilaikyti nuo [[svaigalai|svaigalų]] vartojimo, duodami priesaiką bažnyčioje. [[1860]] m. Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose daugiau kaip pusė katalikų priklausė blaivybės brolijai, o Kauno gubernijoje net 83% katalikų nevartojo svaigalų. Vyskupo M.Valančiaus platinamas ir palaikomas krašto blaivinimas kėlė žmonių religinį, dorovinį ir ekonominį gyvenimą. Rusų valdžia įžiūrėjusi vyskupo Valančiaus veikloje pavojų jos siekiamiems tikslams, [[1859]] m. uždraudė skelbti blaivybę, o [[1864]] m. [[Michailas Muravjovas|M.Muravjovas]] uždarė visas brolijas.

Dar neišnykusi vyskupo M.Valančiaus skleistoji blaivybės idėja buvo atgaivinta [[1908]] m. Kaune įsteigus Lietuvių katalikų blaivybės draugiją. [[1919]] m. draugija buvo atgaivinta prie [[Katalikų veikimo centras|Katalikų veikimo centro]]. Prie Katalikų veikimo centro buvo įsteigta blaivybės žinyba. [[1931]] m. draugija turėjo 169 skyrius su apie 16 tūkst. narių. [[1933]] m. draugija sukvietė [[Kaunas|Kaune]] pirmąjį Lietuvos priešalkoholinį kongresą.

Vaikams [[1921]] m. buvo įsteigta ''Angelo Sargo'' sąjunga'', globojama Lietuvių katalikų blaivybės draugijos. Jos tikslas buvo 7-15 m. amžiaus vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą. Sąjunga turėjo padalinius visose [[parapija|parapijose]], jai priklausė apie 60 tūkst. narių.

Jaunimą telkė „Pavasario“ sąjunga, plėtojusi religinio, tautinio, visuomeninio ir kultūrinio pobūdžio veiklą; apie 8000 “Pavasario”„Pavasario” sąjungos narių priklausė Blaivybės sekcijoms. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] veikė atskira Studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] abstinentų korporacija “Narsa”„Narsa”. 46-iose moksleivių kuopose buvo blaivybės sekcijos.