Brazilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

PirmiejiPagal skirtingas teorijas, pirmieji žmonės į Brazilijos teritoriją atsikėlė pagal skirtingas teorijas ir atsirado tarp 17 ir 6 tūkst. m. pr. m. e. Tuomet, kuometKai šalį atrado europiečiai, vietos indėnų gentys tebebuvo [[Neolitas|neolito]] stadijoje. Labiausiai išvystytas regionas buvo Atlanto vandenyno pakrantės, apgyvendintos daugiausia [[tupiai|tupių]] indėnų genčių, kurios vadino jas [[Pindorama]], t. y. [[palmė|palmių]] šalimi. Braziliją [[1500]] m. [[sausio 26]] d. atrado ispanų keliautojas [[Vicente Yáñez Pinzón]], kuris aplenkė portugalų ekspediciją, vadovaujama [[Pedro Álvares Cabral|P. A. Kabralio]] (''Pedro Álvares Cabral''), kuri pasiekė šalį [[balandžio 22]] d. Nepaisant to, [[Tordesiljo sutartis]] pripažino Portugalijai visas Pietų Amerikos sritis į rytus nuo sąlyginės linijos. [[1533]] m. prasidėjo reali portugalų kolonizacija, kuomet Brazilijos pakrantė buvo padalinta į 15 paveldimų [[kapitonija|kapitonijų]]. Taip įkurta [[Brazilijos kolonija]].

Iš pradžiųPradžioje portugalų kolonizatoriai eksportavo dekoratyvinę [[mediena|medieną]], po to ėmėsi auginti [[Cukranendrė|cukranendres]], introdukavo [[kava|kavą]]. Kolonijose daugiausia dirbo vergai, iš pradžių vietos indėnai, o nuo 1550 m. vergai daugiausia buvo vežami iš Afrikos, pirmiausia iš [[Kongo imperija|Kongo]]. Nuo [[1549]] m. portugalų valdosžemės Brazilijoje buvo tiesiogiai valdomos Portugalijos karaliaus. 1621 m. kolonija buvo padalinta į dvi valstijas ({{pt|estados}}) – [[Brazilijos vicekaralystė|Brazilijos]] (pietuose) ir [[Maranjano valstija|Maranjano]] (šiaurėje). XVII a. viduryje portugalų hegemonijai regione ėmė grasinti kitos kolonijinės valstybės – [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzija]] ir [[Nyderlandų kolonijinė imperija|Nyderlandai]]. Pastarieji 1630 m. šiaurės rytinėse teritorijose į kūrėįkūrė [[Nyderlandų Brazilija|Nyderlandų Braziliją]], o Prancūzija surengė kelias ekspedicijas netoli [[Ekvatorinė Prancūzija|ekvatoriaus]] ir [[Antarktinė Prancūzija|šalies pietuose]]. Galiausiai portugalams pavyko atsikovoti prarastas teritorijas ir išlaikyti kontrolę.

Per XVII–XVIII a. kolonijos teritorija plėtėsi į vakarus, daugiausia [[bandeirantė|bandeirančių]] dėka. Buvo kolonizuojama [[Kaatinga]], [[Seradas]], [[Amazonija]]. Ypač sparkiaisparčiai plėtėsi [[San Vinsentės kapitonija|San Vinsentės]] ir [[Gran Paros kapitonija|Gran Paros]] kapitonijos, kurių faktinės ribos gerokai peržengė Tordesilijo liniją. Tordesiljo sutartis su Ispanija buvo panaikinta 1777 m., pripažįstant Brazilijos kolonijai visas įsisavintas žemes.

[[1808]] metais į Braziliją atvyko nuo [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] bėgantis [[Portugalija|Portugalijos]] karalius su visa karališkąja šeima bei vyriausybe, dėltodėl koBrazilija laikinai Brazilija tapo imperijos metropolija. Šie įvykiai pakėlė Brazilijos statusą. 1816 m. atkūrus Portugalijos nepriklausomybę, ji pavadinta [[Portugalijos, Brazilijos ir Algarvės karalystė|Portugalijos, Brazilijos ir Algarvės karalyste]]. Princas [[Petras I (Brazilija)|PedrasPetras I]] [[1822]] m. [[spalio 7]] d. paskelbė nepriklausomybę, taipir įkurdamasįkūrė nepriklausomą [[Brazilijos imperija|Brazilijos imperiją]].

Antrasis Brazilijos imperatorius [[Petras II (Brazilija)|PedrasPetras II]] buvo nuverstas nuo sosto, ir [[1889]] m. [[spalio 15]] d. Brazilija tapo respublika. [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje ir [[XX amžius|XX a.]] pradžioje šalis pritraukė net 5 milijonus europiečių imigrantų, kas dar labiau paskatino krašto įsisavinimą. Iki [[XX amžius|XX]] amžiaus vidurio Brazilijos sostinė buvo [[Rio de Žaneiras]].

Šalyje susiformavo [[oligarchija|oligarchų]] viešpataujama [[Senoji respublika (Brazilija)|Senoji Respublika]] ({{pt|República Velha}}), o [[1930]] m. karinio perversmo metu ji buvo nuversta, ir į valdžią atėjo [[Žetulijus Vargas]]. Jis valdžioje išsilaikė iki 1945 m., 1937 m. įtvirtindamasįtvirtino diktatūrą, žinomą kaip [[Estado Novo]]., ir valdžioje išsilaikė iki1945 Kuometm. jisKai buvo priverstas atsistatydinti, šalis vėl pradėjoėmė darytis demokratizacijądemokratiškesnė, vyko reformos, [[1960]] m. sostinė perkelta į specialiai tam įkurtą miestą – [[Brazilija (miestas)|Braziliją]], esančią šalies centre.

Paaštrėjusios šalies ekonominės problemos ir įsibėgėjęs [[Šaltasis karas]] 1965 m. Brazilijoje lėmė karinio režimo įsitvirtinimą Brazilijoje. Jo metu naujai išleista konstitucija stipriai apribojo teises ir laisves, vykdė nacionalizmo, ekonominio vystymo ir opozicijos komunizmui politiką. Jos metu Brazilija gan sparčiai ekonomiškai vystėsi. 1985 m. pirmuoju civiliu prezidentu nuo 1965 m. tapo [[Tankredas Nevesas]]. Jis liberalizavo valdymą, 1988 m. išleido naują (dabartinę) Brazilijos konstituciją, ir vėl pasuko demokratizacijos keliu. Šis periodas žinomas kaip [[Naujoji respublika (Brazilija)|Naujoji Respublika]] ({{pt|República Nova}}). Dabartinė (36-oji) šalies prezidentė yra [[Dilma Rousseff]], einanti pareigas nuo [[2011]] m. [[sausio 1]] d.

[[2016]] m. [[rugsėjo 1]] d. apkaltos būdu šalies parlamentas pašalino prezidentę [[Dilma Rousseff]] per apkaltą, kaltinant politikę neskaidriu biudžetokaltinamąžeto naudojimu. Naujuoju šalies vadovu tapo iki tol viceprezidentu buvęs [[Michel Temer]].<ref>[http://www.bbc.com/news/world-latin-america-37237513 Brazil President Dilma Rousseff removed from office by Senate]</ref>