Operacinė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bpetkute (aptarimas | indėlis)
Bpetkute (aptarimas | indėlis)
Eilutė 178:
Be to, į leisti/atmesti saugumo modelį, sistema su saugumo aukštu lygiu taip pat pasiūlys tikrinimo pasirinkimą. Jie leistų sekti prieigos prašymą prie išteklių (toks kaip, „kas skaitė šią rinkmeną?“). Vidaus saugumas, ar saugumas nuo jau veikiančios programos yra tiktai galimas, jei visi galbūt žalingi prašymai turi būti atlikti per įtraukimą į operacinės sistemos [[Branduolys (OS)|branduolį]] . Jei programos gali tiesiogiai gauti prieigą prie [[Aparatinė įranga|aparatinės įrangos]] ir išteklių, jie negaunami.
 
Išorinis saugumas apima prašymą iš išorės kompiuterio, tokio kaip registracijos vardas susijusiame pulte ar tam tikrame tinklo ryšyje. Išorinius prašymus dažnai perduoda per prietaiso vairuotojus į operacinės sistemos [[Branduolys (OS)|branduolį]] , kur juos gali perduoti paraiškomis, ar atlikti tiesiogiai. Operacinių sistemų saugumas ilgai buvo įmonėreikalingas, dėl labai jautrių duomenų, laikėsinaudotas kompiuteriaikompiuteriams, abi komercinėskomercinėms ir karinėssaugumo aplinkosprogramoms. Jungtinių Valstijų Vyriausybės Gynybos departamentas ({{En|Department of Defense, DoD}}) sukūrė Patikėtus Kompiuterinės sistemosSistemos Įvertinimo Kriterijus (TCSEC), kurie yra standartas, nustatantis pagrindinius reikalavimus tam, kad įvertintų saugumo efektyvumą. Tai nutiko didelei svarbai operacinės sistemos gamintojams, todėl, kad TCSEC buvo panaudotas, kad įvertintų, klasifikuotų ir išrinktų kompiuterines sistemas, svarstytas apdirbimui, laikymui ir jautrios ar slaptos informacijos paieškai ({{En|Classified information}}).
 
Tinklo paslaugos apima pasiūlymąyra tokįtokios, kaip bendras rinkmenų naudojimas, spausdinaspausdinimo paslaugaspaslaugos, [[elektroninis paštas]] , [[Žiniatinklis|žiniatinklio]] svetainės, ir rinkmenos perdavimo protokolai ({{En|File transfer protocol}}) ([[FTP]]), iš kurių dauguma galėjo saugumą nukreipti į pavojų. Saugume yra [[Aparatinė įranga|aparatinės įrangos]] prietaisai, žinomi kaip gaisrasienės ar įsibrovimo susekimo/prevencijos sistemos ({{En|Firewalls}}). Operaciniame sistemos lygmenyje, yra daug pasiekiamų programinės įrangos gaisrasienių, taip pat kaip įsibrovimo susekimo/prevencijos sistemos. Dauguma šiuolaikinių operacinių sistemų apima programinės įrangos gaisrasienę, kuri yra įgalinta neatvykusnetiesiogiai. Programinės įrangos gaisrasienė gali būti formuota, kad leistų ar paneigtų tinklo eismą į ar nuo paslaugos ar paraiškos, esančios operacinėje sistemoje. Todėl, kiekvienas gali įdiegti ir valdyti nesaugią paslaugą, tokią kaip Telnet ar [[FTP]] ir, kad būtų įmanomas saugumo pažeidimas. Todėl, kad gaisrasienė paneigiauždraudžia visą eismą, bandantį jungtisjungiantis prie to uostoporto paslaugos.
 
Alternatyvi strategija, ir vienintelė ''smėliadėžės'' ({{en|sandbox}}) strategija, pasiekiama sistemose, kurios nesutinka su ''Popek'' ir ''Goldberg'' virtualizacijų reikalavimaireikalavimais ({{en|Popek and Goldberg virtualization requirements}}), yra operacinė sistema, nevaldantikuri nevaldo vartotojų programasprogramų kaip artimas kodas, bet vietoj totam, arkad mėgdžiojamėgdžiotų procesorių arir apsirūpinaaprūpintų, šeimininkas p-kodui ({{en|p-code}}) įkūrė Java sistemą tokią kaip [[Java]].
 
Vidaus saugumas yra ypač tinkamas ''multivartotojų'' sistemoms; tai leidžia kiekvienam sistemos vartotojui turėti privačias [[rinkmena]]s, prie kurių kiti vartotojai negali kištisperskaityti ar perskaitytikeisti. Vidaus saugumas yra taip pat gyvybinissvarbus, jei tikrinimas turi duoti kokiosgrąžinti norskažkokią naudosreikšmę, kadangi programa gali potencialiai apeiti operacinę sistemą, imtinai apeiti tikrinimą.
 
=== Daugiaprogramis apdorojimas ===
Daugiaprogramis apdorojimas ({{en|Computer multitasking}}) nurodo kelių nepriklausomų programų veikimą tame pačiame kompiuteryje; suteikia vaizdą, kad vykdomos programos tuo pačiu metu. Kadangi daugelisDaugelis kompiuterių gali padaryti daugiausiai vieną ar du dalykus tuo pačiu metu, tai paprastai daroma per laiko pasiskirstymąskirstymą ({{en|Time-sharing}}), tai reiškia, kad kiekvienakompiuteris programapaskirsto naudojalaiką dalį kompiuterio laikoprogramų įvykdymui.
 
Operacinės sistemos [[branduolys]] yra dalis programinės įrangos, vadinamos planuokle ({{en|Scheduler}}), kuri nustato, kiek laiko kiekviena programa naudos vykdymui ir kokia tvarka vykdymo kontrolė turi būti perduota į programas. Procesui valdymas perduodamas branduoliu, kuris leidžia patekti programai patekti į [[Procesorius|procesorių]] ir [[Atmintis|atmintį]] ({{en|Memory}}). Vėliau, kontrolė grįžta į branduolį per tam tikrą mechanizmą, taigi taip kita programa gali naudotis procesoriumi. Šis kontrolės perėjimas tarp branduolio ir taikymai vadinami konteksto keitimu ({{en|Context switch}}).
 
Ankstesnis modelis, kuris valdė laiko pasiskirstymą programose buvo vadinamas kooperuotu daugiaprogramiu apdorojimu ({{en|Cooperative multitasking}}). Pagal šį modelį, kai kontrolė perduodama programai per branduolį, ji gali būti vykdoma tiek ilgai, kol bus grąžinama į branduolį. Tai reiškia, kad neužbaigta arba blogai funkcionuojanti programa gali ne tik užkirsti kelią kitai programai pasinaudoti procesoriumi, bet ir pakabinti visą sistemą, jei ji patenka į [[Aldersono ciklas|begalinį ciklą]] ({{en|Infinite loop}}).
Eilutė 198:
 
==== Branduolio pertraukimo palaikymas ====
Pastaraisiais metais yra kilęs didelis susirūpinimas dėl uždelsimo, siejamo su operacinės sistemos branduolio ({{en|kernel}}) vykdymu, pavyzdžiui, kartais sistemose su vientisais branduoliais ({{en|momonolithic kernel}}) neveiklus laikas trunka 100 milisekundžių arba ir daugiau. Ši delsa dažnai sukuria pastebimą sulėtėjimą stalinėse sistemose ir gali trukdyti operacinei sistemai atlikti laikui jautrius procesus, kaip tarkim garso įrašymas ar komunikacija.
 
Modernios operacinės sistemos pratęsia laikino proceso pertraukiamumo koncepciją įrangos tvarkyklėmis ({{en|drivers}}) ir operacinės sistemos branduolio kodui ({{en|kernel code}}), taigi suprantama, kad operacinės sistemos turi paskirstymo kontrolę vidiniams procesams. Operacinė sistema [[Windows Vista]] - įžanga į ''Windows'' vaizdo tvarkyklės modelį ({{en|Windows Display Driver Model}}), įdiegia šią galimybę vaizdo tvarkyklėms ({{en|display drivers}}). Operacinėje sistemoje [[Linux kernel|Linux]] laikinai pertraukiamas branduolio modelis pradėtas naudoti nuo [[Linux kernel#Feature history|2.6]] - osios versijos leidžia visoms įrangos tvarkyklėms ir keletui branduolio kodo dalių naudotis pranašumais, gaunamais iš paskirstomo daugiaprogramio apdorojimo ({{en|multi-tasking}}).
Eilutė 210:
Pirmosios operacinės sistemos paprastai palaikė vienos rūšies diską ir failų sistemą. Jų pajėgumas, greitis, rinkmenų pavadinimai ir katalogų struktūros buvo ribojami. Šie apribojimai atsispindėjo operacinėse sistemose, kuriose jie buvo suprojektuoti, todėl sunkiai palaikė daugiau nei vieną failų sistemą.
 
Nors daug paprasčiau operacinės sistemos palaiko ribotas galimybes patekti į atmintį, operacinės sistemos, kaip [[UNIX]] ir [[Linux]] palaiko technologiją, žinomą kaip virtual file system|virtuali failų sistema ({{en|Virtual file system}}) arba VFS. Operacinės sistemos, tokios kaip UNIX palaiko daugelį duomenų saugojimo įtaisų, nepriklausomai nuo jų konstrukcijos, o failų sistemos turi būti prieinamos pereper bendrąją taikomųjų programų sąsają ({{en|Application programming interface}}) (API). Dėl to nebūtina programoms gauti daugiau informacijos apie prietaisą, nes ji yra prieinama. VFS leidžia operacinei sistemai suteikti prieigą neribotam prietaisų skaičiui ir daugybei įvairių failų sistemų, įdiegtų iš specifinio tvarkyklės įrenginio ir failų sistemos tvarkyklės.
 
Prijungti saugojimo įrenginiai ({{en|Storage device}}) tokie kaip kietasis diskas ({{en|Hard drive}}) yra prieinami per tvarkyklės įrenginį. Tvarkyklė supranta konkrečią įrenginio kalbą ir gali ją išversti į standartinę, naudodama operacinės sistemos prieigą prie visų įrenginio diskų. UNIX – tai grupinių įrenginių kalba ({{en|Block devices}}).
 
Kai branduolys yra tinkamai įdiegtas tvarkyklėje, jis gali patekti į diską iš neapdoroto tvarkinio, kuris gali apimti vieną ar daugiau failų sistemą.sistemų Failų sistemos tvarkyklė naudojama versti komandoms, naudojant prieigą prie kiekvienos konkrečios failų sistemos į standartinį komandų rinkinį, kuriame operacinės sistemos gali naudotis visomis failų sistemomis. Programos gali spręsti šias failų sistemas remiantis vardais, katalogais/ aplankais esančiais hierarchinėje struktūroje. Jos gali kurti, naikinti, atidaryti ir uždaryti failus, taip pat surinkti įvairios informacijos apie juos, įskaitant prieigos teises, dydį, laisvą vietą, kūrimo ir modifikavimo datas.
 
Įvairūs failų sistemų skirtumai apsunkina failų sistemų palaikymą. Deklaruoti failų vardų simboliai, didžiosios ir mažosios raidės ({{en|Case sensitivity}}) ir failų atributai ({{en|File attributes}}) taip pat apsunkina failų sistemų sąveikų įgyvendinimą. Operacinės sistemos rekomenduoja specialiai failų sistemoms sukurtą jų naudojimą (ir atitinkamai palaikymą); pavyzdžiui, [[NTFS]] Windows operacinėje sistemoje ir [[ext3]] bei [[ReiserFS]] Linux operacinėje sistemoje. Tačiau, praktikoje, trečios grupės diskasukiai dažniausiai palaiko plačiausiai naudojamas failų sistemas bendros paskirties operacinėse sistemose (pavyzdžiui, NTFS prieinamas Linux operacinėje sistemoje per [[NTFS-3g]], Ext2/3 ir ReiserFS prieinami Windows operacinėje sistemoje per FS tvarkyklę ([[FS-driver]]) bei [[Rfstool]].
Eilutė 221:
{{Main|Tvarkyklė}}
 
[[Tvarkyklė|Įrenginių tvarkyklė]] - tai specialaus tipo kompiuterinė programinė įranga sukurta kad būtų galima naudoti techninę įrangą. Paprastai tai yra bendravimo su prietaisu sąsaja, naudojanti specialią kompiuterinę ryšių posistemio įrangą, kuri skirta prijungti, teikti komandas arba priimti duomenis iš prietaiso, jos yra būtinos norint susieti techninę įrangą su operacine sistema ir programine įranga. Tai yra specializuota kompiuterinė programa priklausanti nuo techninės įrangos bei operacinės sistemos, kuri aktyvuoja kitą programą, paprastai operacinę sistemą, taikomosios programinės įrangos paketą ar kompiuterinę programą, kad užtikrintų bendravimą su techniniu įtaisu ir paprastai įsikišadalyvauja valdant būtinus asinchroninius, priklausomus nuo laiko, techninės įrangos sąsajos poreikius.
 
Esminė įrenginių tvarkyklių paskirtis yra techninės įrangos abstrakcija. Kiekvienas techninio įrenginio modelis (net tos pačios klasės prietaiso) yra skirtingas. Naujesni modeliai išleidžiami gamintojų, kurie suteikia daugiau patikimumo ar geresnių rezultatų ir šie naujesni modeliai dažnai yra kontroliuojami kitaip. Negalima tikėtis, kad kompiuteriai ir jų operacinės sistemos tiek dabar, tiek ateityje žinos, kaip kontroliuoti kiekvieną prietaisą. Kad išspręstų šią problemą, operacinės sistemos iš esmės nusako kaip turėtų būti kontroliuojamas kiekvieno prietaiso tipas. Tada įrenginio tvarkyklės funkcija yra versti operacinės sistemos numatytos funkcijos signalus į prietaiso specifinius signalus. Teoriškai naujas prietaisas, kuris yra kontroliuojamas nauju būdu, turėtų veikti tinkamai, jei tvarkyklė yra tinkama. Nauja tvarkyklė užtikrina, kad įrenginys atrodytų ir veiktų kaip įprasta, operacinės sistemos požiūriu.
 
=== Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacinėms sistemoms ===
[[Taikomoji programinė įranga]] paprastai kuriama specialioms operacinėms sistemoms, o kartais tik pasirinktai techninei įrangai. Tačiau skirtingi vartotojai gali turėti skirtingų poreikių, todėl kiekvienos operacinės sistemos kūrėjai, kartu su programinės bei techninės įrangos gamintojais siekia apjungti kuo daugiau skirtingų vartotojų ir kurti programas, kurios galėtų būti naudojamos keliose skirtingose OS. Toks funkcionalumas reikalauja, kad programinė įranga būtų suderinta ir mobili ({{en|portability}}, {{Lt|mobilumas}}).
 
Kadangi [[operacinės sistemos]] kuriamos tokios, kad veiktų su tam tikra aparatine įranga, tai operacinė sistema gali būti laikoma platforma ({{en|software platforms}}, {{Lt|platforma}}) kitoms programoms, kurios rašomos naudojantis operacinės sistemos teikiamomis priemonėmis. Yra programų, rašomų tam tikrai terpei – virtualiajai mašinai ({{en|OS Virtual machine}}, {{Lt|virtualioji mašina}}) (pvz., Javos virtualiajai mašinai). Tokių programų platforma gali būti nurodoma virtualiąja mašina (kadangi ji skirta tam tikrai operacinei sistemai, o tai reiškia ir aparatinei įrangai). Pavyzdžiai: „[[Microsoft Windows]]“ platforma, „[[Mac OS]]“ platforma, „[[Unix]]“ platforma, „[[Java]]“ platforma. Norint pasiekti geresnių rezultatų ir mažinant programinės įrangos savikainą, operacinės sistemos turi plačiai pritaikomas sistemines bibliotekas.
Eilutė 239:
Dauguma [[Linux]] palaiko šias failų sistemas arba dalį iš jų: [[ext2]], [[ext3]], [[ext4]], [[ReiserFS]], [[Reiser4]], [[JFS]], [[XFS]], [[GFS]], [[GFS2]], [[OCFS]], [[OCFS2]] ir [[NILFS]]. Ext failų sistema - [[ext2]], [[ext3]] ir [[ext4]] yra pagrindiniai originaliuose [[Linux]] failų sistemose. Kitos kompanijos buvo išvystytos jų specialiųjų norų ir pomėgių patenkinimui arba pritaikyti [[UNIX]], [[Microsoft Windows]] ir kitoms operacinėms sistemoms. [[Linux]] visiškai palaiko [[XFS]] ir [[JFS]] su [[FAT]] ([[MS-DOS]] failų sistema) ir [[HFS]], kuri yra pirminė [[Macintosh]] failų sistema.
 
Per paskutinius metus, Microsoft [[Windows NT]] palaikanti [[NTFS]] failų sistema, pasirodė ir [[Linux]]‘e ir dabar palaikomos su kitoms giminingomis [[UNIX]] failų sistemomis. [[ISO 9660]] ir [[Universal Disk Format]] (UDN) yra palaikomos su standartinėmis failų sistemomis, naudojamos CD, DVD ir Blu-ray diskuose. Galima įdiegti Linux daugumoj šitų failų sistemų. Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, [[Linux]] ir [[Unix]] leidžia naudoti bet kokią failų sistemą, nepriklausomai nuo to, kokia masinė informacijos priemonė joje kaupiama. Kita vertus, yra standusis diskas, diskai (CD, DVD...), USB raktas arba net talpinama vidujetalpina failą, kuris yra kitoje failų sistemoje.
 
==== Solaris ====
Eilutė 248:
Branduolio plėtiniai buvo pridėti prie Solaris, kad leistu užkraunamoms Veritas VxFS operacijoms. Registravimas arba [[journaling file system|katalogavimas]] buvo pridėtas prie UFS [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris 7]]. [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris 10]], Solaris Express, [[OpenSolaris]] versijos ir kitos atvirosios Soliario versijos veliau palaikė užkraunamus ZFS.
 
[[Logical Volume Management|Loginis duomenų valdymas]] leidžia paskleisti failų sistemą daugelyje prietaisų, kad galima butų padidinti perteklių, talpą, pralaidumą. Į Solarį įeina [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris Volume Manager]] (anksčiau Solstice DiskSuite.) SolerisSolaris yra viena iš daugelio operatyviųjų sistemų, kurios palaikomos [[Veritas Volume Manager]]. Moderni Solario operatyvioji sistema užtemdo duomenų valdymo nauda per skaičiavimus virtualių saugyklų iš ZFS.
 
==== Specialiosios paskirties failų sistema ====
Eilutė 256:
[[Journaling|Žurnalų]] failų sistema, sistemos nelaimės atveju numato saugų atkūrimą. Rašo tam tikrą informaciją du kartus: iš pradžių į žurnalą, kuri yra rasta operacinių sistemų, tada į jos reikiamą vietą įprastoje failų sistemoje. Žurnalinė valdoma greta tvarkyklės ir laikosi atokiau, neprisileidžianti kiekvienos operacinės, kad pasikeistų turiniu diske. Susidūrimo atveju sistema gali susigrąžinti pastovią būseną atrandant žurnalo dalis. Daugelis [[UNIX]] failo sistemų įskaitant ir [[ReiserFS]], [[JFS]],ir [[Ext3]] aprūpina žurnalinę.
 
Priešingai, nežurnalinės failų sistemos kaip paprastai visumoje turi būti apžiūrėtos praktiškai, toks kaip fsck ar chkdk bet kokiems nesuderinamumams po netvarkingo uždarymo. [[Soft]] atnaujinimai yra alternatyva žurnalui išvengti nereikalingų žodžių, kuri kruopščiai vykdovykdanti atnaujinimų operacijas. Prisijungti struktūrizuotuose failų sistemose ir [[ZFS]]taip pat skiriasi nuo tradicinių žurnalinių failų sistemų, tuo kad jos išvengtų nesuderinamumų, vengiant in place atnaujinimų, visada rašomos naujos duomenų kopijos.
 
=== Grafinė naudotojo sąsaja ===
{{main|Grafinė naudotojo sąsaja}}
Dauguma šiuolaikinių kompiuterinių sistemų turi grafinę vartotojo sąsają ({{en|GUI}}, {{Lt|grafinė naudotojo sąsaja}}). Kai kuriose kompiuterinėse sistemose, pvz., [[Microsoft Windows]] ir [[Mac OS]] grafinė vartotojo sąsaja yra integruota į [[Branduolys (OS)|branduolį]].
 
Nors techniškai grafinė vartotojo sąsaja nėra operacinės sistemos dalis, tačiau jos palaikymo branduolyje padaro ją greitesnę, nes sumažina konteksto perjungimui reikalingą laiką, reikalingą grafinei sąsajai atliekant išvedimo operacijas. Modulinėse operacinėse sistemose grafikos posistemės, iškeltos iš branduolio ir operacinės sistemos. 1980 [[Unix]], VMS ir daugelis kitų sistemų veikė būtent taip. [[Linux]] ir [[Mac OS X]] taip pat laikosi modulinės ideologijos. Šiuolaikinėse [[Microsoft Windows]] versijose, pavyzdžiui, [[Windows Vista]] įdiegta grafikos posistemė, kurios didžioji dalis yra vartotojo erdvėje, tačiau tarp versijų [[Windows NT|Windows NT 4.0]] ir [[Windows Server 2003]] grafikos paprogramės didžioji dalis buvo branduolyje. [[Windows|Windows 9x]] grafinė sąsaja ir branduolys beveik vientisi.
 
Daugelis kompiuterio operacinėsoperacinių sistemossistemų leidžia vartotojui įdiegti arba sukurti jo pasirinktą vartotojo sąsają. [[X Window System]] kartu su [[GNOME]] ar [[KDE]] dažniausiai pasitaiko [[Unix]] ir Unix-pagrįstų ([[BSD]], [[Linux]], [[Solaris]]) sistemų. Taip pat buvo siūloma nemaža grafinės aplinkos pakaitalų standartinei [[Windows]] sąsajai, tačiau pati bazinė aplinka negali būti atskirta nuo [[Windows]].
 
Yra ir buvo [[Unix]] grafinių vartotojų sąsajų, dauguma iš jų kilę iš [[X11]]. Konkurencija tarp [[Unix]] gamintojų ([[HP]], [[IBM]], [[Sun]]) sukėlė didelę fragmentaciją, ir nors 1990 m. bandymas standartizuoti [[COSE]] ir [[CDE]] nepavyko dėl įvairių priežasčių, ilgainiui visas kitas sąsajas nustelbė [[GNOME]] ir [[KDE]]. Iki to laiko, prieš atsirandant atviro kodo darbalaukio aplinkoms ir įrankiams, [[Motif]] buvo labiausiai paplitęs įrankių / darbalaukio derinys (jo pagrindu buvo sukurta [[CDE]]).