Ludwig Heinrich Bojanus: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liudvigas Heinrichas Bojanus''' ({{de|Ludwig Heinrich Bojanus}}; [[1776]]  m. [[liepos 16]] d. [[Elzasas|Elzase]], Buksvileryje  – [[1827]]  m. [[balandžio 2]] d.)  – Vokietijos mokslininkas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]].

Miesto koledže Liudvigas Bojanus įgijo vidurinį išsilavinimą. Darmštate Bojanus išlaikė brandos [[egzaminaiegzaminas|egzaminus]] ir tęsė medicinos studijas [[Jėna|Jėnos]] [[universitetas|universitete]]. [[1797]]  m. jam suteiktas medicinos ir chirurgijos mokslų daktaro vardas. Vienerius metus jis dirbo [[Berlynas|Berlyne]], vėliau [[Viena|Vienoje]].

Sugrįžęs į Darmštatą Bojanus dirbo [[gydytojas|gydytoju]] nuo 1798  m. iki 1801 metų. Vietinė valdžia pasiūlė jam vadovauti kuriamai [[veterinarija|veterinarijos]] mokyklai. Norėdamas pasirengti šiam darbui, nuo 1801  m. iki 1803  m. Bojanus lankė žymiausias [[Europa|Europos]] veterinarijos mokyklas, taip pat didžiules veislinių žirgų auginimo fermas. Jis lankėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Alfortvilis|Alfortvilyje]], [[Londonas|Londone]], [[Hanoveris|Hanoveryje]], Vienoje, [[Drezdenas|Drezdene]], Berlyne bei [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Sukaupta patirtis paskatino Bojanų parašyti veikalą „Apie veterinarijos mokyklų tvarkymą ir naudą“ ({{de|Über den Zweck und die Organisation der Thierarzneischulen}}), kuris išleistas [[1805]]  m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]].

XIX a. pradžioje Europoje siautė [[galvijų maras]]. Visoje Europoje [[Arklys|arklių]] gydymas tapo nepaprastai svarbus, nes dar nebuvo pasibaigę Prancūzijos Revoliucijos sukelti konfliktai. Bojanus pateikė savo kandidatūrą ir universiteto taryba jį priėmė. Bojanus atvyko į Vilnių [[1806]]  m. gegužę.

Nuo 1806  m. iki [[1824]]  m. Vilniaus universitete jis dėstė veterinariją, vėliau [[lyginamoji anatomija|lyginamąją anatomiją]], kurią, kaip mokslinę discipliną, [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] dėstyti ėmė pirmasis. [[1815]]  m. jis parengė chirurginės veterinarijos kursą, kuriam specialiai įrengtas [[anatomija|anatomijos]] [[teatras]]. Bojanus nekalbėjo [[lenkų kalba|lenkiškai]], todėl dėstė [[lotynų kalba|lotynų]], rečiau  – vokiečių arba [[prancūzų kalba]].

Anatomijos paskaitose, kurios buvo vienos novatoriškiausių, Bojanus plėtojo teoriją apie gyvąją gamtą, kuri nuolat, nepertraukiamai kinta, vystosi nuo paprasčiausių formų iki sudėtingų. Jo manymu, gyvosios gamtos grandyse pertrūkio nesą  – netgi augalijos bei gyvūnijos pasauliai nesą labai skirtingi. Anot Bojanaus, yra daugybė pereinamųjų formų, vadinamų ''zoophyta''. Augmenijos ir gyvūnijos panašumą jis grindė ir šių dienų mokslininkų vartojamais pavyzdžiais: kai kurie [[augalai]] gali judėti iš vienos vietos į kitą, dar kiti panašūs į [[bestuburiai|bestuburius gyvūnus]] ir kt.

Prabėgus apytiksliai 200 metų po „Anatome Testudinis Europae“ (Europos vėžlio anatomija) išleidimo, ši knyga tebėra pats išsamiausias tos srities veikalas. Ją sudaro 40 raižinių su paaiškinimais ir daugiau kaip 200 iliustracijų, detaliai vaizduojančių vandens vėžlių anatomiją. Bojanus išskrodė apie 500 vėžlių. Šiam darbui skyrė visą dešimtmetį. Piešiniai yra paties Bojanaus, vario plokštės raižytos specialiai iš Heseno iškviesto graviruotojo. Savo lėšomis Bojanus išleido 80 originalių egzempliorių (veikalas dar kartą bus išspausdintas [[1902]]  m., paskui [[1970]]  m.). Du egzemplioriai saugomi Prancūzijoje, vienas  – universiteto mokslinėje bibliotekoje [[Strasbūras|Strasbūre]], kitas  – valstybiniame Paryžiaus gamtos istorijos muziejuje.

[[Tauras]]  – tai antroji mokslinę šlovę Bojanui pelniusi sritis. Bojanus tyrinėjo griaučius Vilniuje, Paryžiuje ir Vienoje. Jam pavyko įrodyti, kad tauras ir [[stumbras]]  – dvi skirtingos rūšys.

Kai [[Napoleonas Pirmasis]] 1812  m. birželį įžengė į [[Vilnius|Vilnių]], Bojanus kuriam laikui išvyko į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]].

[[Caras]] atsidėkojo Bojanui už lojalumą 1816  m. suteikdamas jam [[valstybės patarėjas|valstybės patarėjo]] titulą. Savo ruožtu, už nuopelnus mokslui ir dėl pavyzdingo Bojanaus rūpinimosi universitetu, jį pripažino mokslininkai ir studentai. 1821  m. valdžia paskyrė jį vyriausybinės tyrimų komisijos nariu: komisija turėjo tirti studentų [[Filomatų draugija|Filomatų draugijos]] pogrindinę veiklą. Bojanus dangstė savo studentus, darė viską, kas įmanoma, kad jie būtų paleisti ir galėtų baigti mokslus universitete. Nors Bojanų kvietė [[Berlyno universitetas]], jis liko Vilniuje ir nuo 1822  m. rugsėjo iki [[1823]]  m. vidurio sutiko eiti universiteto [[rektorius|rektoriaus]] pareigas. Pradėjo blogėti sveikata. Vis dėlto 1823  m. dar pavyko įkurti jauniesiems apylinkių galvijų augintojams Veterinarijos mokyklą. Sunkiai sirgdamas [[1824]]  m. Bojanus paliko katedrą, dalį savo bibliotekos atidavė universitetui ir išvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]], kuriame ir mirė po trejų metų, sulaukęs 51 metų amžiaus.

* Filipas Edelis „Liudvigas Heinrichas Bojanus  – Elzasietis ir žymus Lietuvos mokslininkas“.