Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

6 baitai pašalinti, prieš 2 metus
S
 
===== Priešistoriniai laikai =====
[[Estijos]] teritorijoje žmonės pirmą kartą apsigyveno prieš 10 000 metų, kai iš ten pasitraukė ledynas. Nors nėra tiksliai žinoma kokia kalba kalbėjo pirmieji gyventojai, tačiau manoma, kad finougrų kalbos atstovai, iš kurių kilo dabartinė [[estų kalba]], ten atsikėlė prieš 5000 metų<ref>Virpi Laitinena et al. (2002), Y-Chromosomal Diversity Suggests that Baltic Males Share Common Finno-Ugric-Speaking Forefathers, Human Heredity, pages 68-78, </ref> Kita vertus, kai kurie lingvistai mano, kad [[finougrai]] į šią teritoriją atsikėlė tik ankstyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]], 1800 m. pr. m. e.<ref>Petri Kallio 2006: Suomalais-ugrilaisen kantakielen absoluuttisesta kronologiasta. – Virittäjä 2006. (With English summary).</ref><ref>Häkkinen, Jaakko 2009: Kantauralin ajoitus ja paikannus: perustelut puntarissa. – Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 92. http://www.sgr.fi/susa/92/hakkinen.pdf</ref>
 
Maždaug iki XIX amžiaus vidurio, estai save vadino ''Maarahvas'' tautovardžiu, kas reikštų – žemės žmonės. Ir tik nuo XIX amžiaus antrosios pusės, estai save ėmė vadintis dabar mums visiems žinomu ''eestlased'' ''(estai)'' tautovardžiu<ref>Ariste, Paul (1956). Maakeel ja eesti keel. ''Eesti NSV Teaduste Akadeemia Toimetised'' 5: 117–24; Beyer, Jürgen (2007). Ist ''maarahvas'' (‚Landvolk‘), die alte Selbstbezeichnung der Esten, eine Lehnübersetzung? Eine Studie zur Begriffsgeschichte des Ostseeraums. ''Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung'' 56: 566-593.</ref>.
Pirma išlikusi estų kalbos knyga parašyta [[1525]] m., o seniausi estų kalbos pavyzdžiai yra XIII a. kronikose.
 
===== Tautinė savimonėKultura: =====
 
Nors estų tautinė savimonė išplito XIX a. per tautinį atgimimą<ref>Gellner, Ernest (1996). Do nations have navels? ''[[Nations and Nationalism]]'' 2.2, 365–70.</ref>, kai kuriais atvejais ji pasireiškė ir anksčiau<ref name="raun2003">Raun, Toivo U. (2003). [http://www.blackwell-synergy.com/doi/pdf/10.1111/1469-8219.00078 Nineteenth- and early twentieth-century Estonian nationalism revisited]. ''[[Nations and Nationalism]]'' 9.1, 129-147.</ref>. Biblija buvo išversta [[1739]] m., o knygų ir brošiūrų skaičius padidėjo nuo 18 1750 m. iki 54 1790 m. Amžiaus pabaigoje daugiau nei pusė Estijos valstiečių mokėjo skaityti. Pirmieji universitetus baigę intelektulai, save laikę estais pasirodė po 1820 m. Tarp jų buvo [[Friedrich Robert Faehlmann]] ([[1798]]–[[1850]] m.), [[Kristjan Jaak Peterson]] ([[1801]]–[[1822]] m.) ir Friedrich Reinhold Kreutzwald ([[1803]]–[[1882]] m.). Valdantis elitas vis dar kalbėjo vokiškai nuo XIII a. Baltijos vokietis Garlieb Merkel (1769–1850 m.) buvo pirmasis autorius, kuris su estais elgėsi kaip su tauta, kuri lygi kitoms, ir buvo įkvėpimo šaltinis estų tautiniam judėjimui, kurio modelis buvo Baltijos vokiečių kultūra iki XIX a. vidurio. Tuo metu estai tapo ambicingesni ir pradėjo linkti link suomių, kaip įkvėpimo tautiniam judėjimui ir kartais net latvių. Apie 1860 m. pradėjo nesitaikyti su vokiečių dominavimu. Iki rusifikacijos 1880 m. jie į Rusijos imperiją žiūrėjo teigiamai<ref name="raun2003"/>.
1

pakeitimas