'''Edvardas Hagerupas Grygas''' (''Edvard Hagerup Grieg'', [[1843]] m. [[birželio 15]] d. – [[1907]] m. [[rugsėjo 4]] d.) – [[Norvegija|norvegų]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]] ir pianistas. Žymiausi kūriniai – [[Koncertas fortepijonui a - moll]] ir muzika dramai „[[Peras Giuntas]]“.
== Biografija ==
Gimė [[Bergenas|Bergene]]. Skambinti fortepijonu Grygą mokė motina. [[1858]] m. jis susipažino su legendiniu Norvegijos smuikininku Ole Bull. Bull’is pastebėjo jaunuolio talentą ir įtikino tėvus išsiųsti jį į [[Leipcigas|Leipcigo]] konservatoriją. Konservatorijoje Grygas daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui. Jam nepatiko konservatorijos disciplina, tačiau sekėsi gerai. [[1860]] m. išgyveno po sunkios plaučių ligos. Kitamet debiutavo kaip pianistas [[Švedija|Švedijoje]]. [[1862]] m. baigė studijas Leipcige ir pirmąkart koncertavo Bergene.konservatori
[[1863]] m. trejiems metams apsigyveno [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. [[1867]] m. vedė pusseserę Niną Hagerup. Po metų jiems gimė dukra Aleksandra. [[1869]] m. ji mirė nuo ligos.
[[1868]] m. [[Ferencas Listas]], dar niekad nematęs Grygo, padėjo jam gauti paramą kelionėms. Jiedu susitiko Romoje [[1870]]-aisiais. Listui paliko įspūdį Grygo pirmoji sonata smuikui, koncertas fortepijonui (kurį Listas čia pat perskaitė iš lapo).
[[1876]] m. Grygas parašo muziką [[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] dramos „Peras Giuntas“ pastatymui. Daug pjesių iš šio ciklo išpopuliarėjo kaip orkestrinės [[Siuita|siuitos]], buvo aranžuotos fortepijonui.
Grygas mirė [[1907]] m. po ilgos ligos. Su kompozitoriumi atsisveikinti į gatves išėjo tūkstančiai jo gimtojo miesto gyventojų. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnuose, netoli jo namų.
== Kūrybos bruožai ==
Grygas įkvėpimo sėmėsi iš norvegų liaudies muzikos. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina simfonija ir sonata fortepijonui. Taip pat parašė tris sonatas smuikui su fortepijonu, trumpų pjesių fortepijonui. Kartais vadinamas „šiaurės [[Friderikas Šopenas|Šopenu]]“.
