Sebastiano del Piombo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3970-taipogi-taip-pat-dalelytes). |
|||
Eilutė 8:
[[1511]] m. Sebastianas [[Siena (miestas)|Sienos]] bankininko [[Agostino Chigi]] kvietimu persikėlė į [[Roma|Romą]]. Romoje Sebastianas bankininkui atliko darbus [[Farnezinos vila|Farnezinos viloje]] padėdamas architektui [[Baldassare Peruzzi]]. Kartu viloje dirbo [[Rafaelis]]. Romos įtaka iškart pasijautė Sebastiano kūryboje, pvz., paveiksle „Adonio mirtis“ ([[1512]], [[Uficių galerija]]) mikelandželiškos figūros įsuptos [[Ticianas|ticianiškų]] spalvų venecijietiškame peizaže. [[Giorgio Vasari]] teigimu, Sebastianas susidraugavo su [[Mikelandželas|Mikelandželu]], kuris pasiūlė Sebastianui atlikti darbų pagal jo kompozicinius sumanymus ir piešinius. Esą [[Mikelandželas]] tuo norėjo pakenkti savo varžovo Rafaelio šlovei, kuris vargiai galėjo konkuruoti su Venecijos dailės mokyklos atstovu spalvos valdyme. Sebastianas atliko 4 tokius darbus, iš kurių garsiausias − paveikslas „[[Lozorius|Lozoriaus]] prikėlimas“ (1517-19, [[Nacionalinė Londono galerija]]). Kiti darbai, kuriuos greičiausiai irgi projektavo [[Mikelandželas]] – freskos „Kristaus nuplakimas ir apreiškimas“ [[San Pietro in Montorio]] bažnyčioje, bei „Pieta“ (dabar [[Viterbas|Viterbo]] valstybiniame muziejuje). Šiuose darbuose Sebastianas derino tai, ką išmoko Venecijoje, su romietiškos tradicijos piešimo technika. Spalvos tapo nebeharmoningos su piešiniu, scenose yra teatrališkumo, dailininko darbai įgijo [[Manierizmas|manierizmo]] bruožų.
Po [[Rafaelis|Rafaelio]] mirties [[1520]] m. Sebastianas nebeturėjo rimtų konkurentų Romoje dėl prestižinių užsakymu, jo užsakovais buvo popiežiai [[Adrianas VI]], [[Klemensas VII]], [[Paulius III]]. Dailininkas nutapė ir daug Romos [[Aristokratija|aristokratų]] portretų ir,
== Darbų galerija ==
| |||