Nacionalinė dailės mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3970-taipogi-taip-pat-dalelytes).
Eilutė 35:
Prieš [[1816]] m. meno mokyklos studentai buvo mokomi kitur. Ši teritorija priklausė Mažųjų Augustinų konventui, po to [[Alexandre Lenoir]] architektūrinių fragmentų iš visos Prancūzijos kolekcijai, ''[[Musée des Monuments Français]]'' surinktai čia, kai buvo suniokotos bažnyčios ir aristokratų rūmai Didžiosios Revoliucijos periodu.
 
[[1830]] m. architektas [[Félix Duban]], buvęs mokyklos studentas ir ''Grand Prix de Rome'' laimėtojas, pradėti komplekso pertvarka, griaudamas kai kuriuos esamus pastatus, atstatydamas buvusį vienuolyno simetrinį kiemą ir pastatydamas didžiulius centrinius rūmus ''Palais des Études''. Jis taipogitaip pat nesunkiai įkonponavo daugelį A. Lenoir istorinių fragmentų, ypač [[1548]] m. [[Château d'Anet]] portalą, o kieme [[Château de Gaillon]] fasadą, kuris [[1977]] m. buvo iškeltas ir sugrąžintas į senąją vietą.
 
Mokykla iš pradžių įsikūrė [[Luvras|Luvre]], [[1807]] m. perkelta į Keturių tautų kolegijos (''Collège des Quatres Nations'') pastatą. [[1884]] m. mokyklai atiduoti ir greta esantys barokiniai Chimay rūmai ([[1640]] m. architektas F. Mansartas), kuriuos dekoravo [[Žanas Ogiustas Dominikas Ingras]] ir Polis Delarošas.
Eilutė 76:
== Ryšiai su Lietuva ==
 
Nacionalinėje dailės mokykloje studijavo daugybė lietuvių arba artimai su [[Lietuva]] susijusių asmenybių. Pavyzdžiui, Šiluvoje gimęs lietuvių tapytojas [[Juozapas Oleškevičius]] (1777–1830), kuris Vilniaus universitete studijavo piešimą ir tapyba pas [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškų Smuglevičių]] ir [[Jonas Rustemas|Joną Rustemą]], o [[1803]] m. išvyko į Paryžių pratęsti mokslų [[Jean Simon Berthelemey]] ir [[Jacques-Louis David]] studijose. [[1822]] m. čia studijavo garsiausias lietuvių tapytojas [[Kanutas Ruseckas]] ([[1800]] - [[1860]]). TaipogiTaip pat vilnietis tapytojas ir Vilniaus universiteto profesorius Boleslovas Balzukevičius (1879–1935).
 
Lietuvoje kurį laiką gyvenę žydų tapytojai: [[Chaimas Sutinas]] (1893–1943), Pinčas Kremegne (1890–1981), Michailas Kikoinas (1892–1968), kurie [[1910]]–[[1913]] m. studijavo Vilniaus piešimo mokykloje, vadovaujamoje akademiko Ivano Trutnevo, o [[1913]] m. išvyko tęsti studijų į Paryžių.