Gerdenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas teksto taisymas.
Eilutė 35:
Rašytiniuose šaltiniuose Gerdenis minimas nuo 1260 m., – tais (ar 1253) metais „Gerdenis iš Nalšios“ dalyvavo Mindaugui surašant donacinį aktą, kuriuo Vokiečių ordinui buvo suteikta teisė paveldėti (Rytų) Lietuvą, jei Mindaugas mirtų be įpėdinių.
 
Iki [[1263]] m. rudens Gerdenis buvo Mindaugo vasalas, o po Mindaugo žūties – [[Treniota|Treniotos]] vasalas ir didžiausias Pskovo kunigaikščio Daumanto priešas visoje [[LDK]], realiaiiš tikro valdęs greičiausiai tik tuometinės [[aukštaitija|„Lietuvos žemės“]] šiaurinę dalį. Dauguma istorikų Mindaugo žudiku (tiesiogine žodžio prasme) laiko Daumantą Pskoviškį, tačiau svarstytina ir Šiaurės Rusios metraščių perteikta alternatyvi Mindaugo žūties istorijos versija, anot kurios Mindaugą nužudė jo giminaitis Gerdenis (tikėtina, kad ši versija yra kilusi iš kažkurio Gerdenio sūnaus Tverės krašte užrašytos ar kažkuriam rusų kunigaikščiui žodžiu suteiktos informacijos).
 
Prieš [[1264]] m. pabaigą Gerdenis tapo bent jau nominaliu Polocko ir Nalšios kunigaikščiu vietoje [[Konstantinas Berankis|Konstantino Berankio]], 1264 m. padovanojusio Livonijos ordinui jo valdytą [[Rezeknė]]s sritį; 1264 m. [[gruodžio 28]] d. Gerdenis sudarė su Livonijos ordinu bei Rygos miestu taikos sutartį, kuria ne tik patvirtino minėtą Konstantino Berankio dovanojimą, bet ir visų polockiečių bei vitebskiečių vardu Livonijos ordino naudai atsisakė savo teisių į Latgalą (Rezeknės sritis Gerdenio ir Livonijos ordino sutarties tekste figūruoja kaip atskiras nuo tuometinės Latgalos adm. vienetas).