Atlikus bažnyčios išorės tvarkymo darbus, paaiškėjo, kad [[akustika]] erdviame minimalistiniame interjere yra katastrofiška. [[2004]] m. buvo pradėti akustikos tyrimai, kuriuos atliko didelių erdvių akustikos sistemų specialistas architektas [[Vytautas Barkauskas (1927)|Vytautas Barkauskas]]. Tam tikslui jis pasitelkė įvairius muzikos instrumentus, balsą, specialius prietaisus, net šaunamuosius ginklus. Tyrimų rezultatai parodė, kad akustika tikrai buvo problemiška. Aukšti garso tonai didelėje erdvėje slopdavo po 6 sekundžių, žemi – tik po 13 sekundžių. Palyginti – po rekonstrukcijos Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje žemų tonų skambesys slopsta po 1,6 sekundės, vadinasi, žmogaus ausis negirdi praktiškai jokio rezonanso. Tam, kad bažnyčios sienos geriau sugertų garsą, panaudotas specialus „Knauf“ kompanijos gamintas akustinis tinkas, po langais ir kitose nepastebimose vietose sumontuotos specialios garso gaudyklės, kurias pasitelkus sukurta visapusiška, profesionalo ausį tenkinanti akustinė sistema. Ant vidaus sienų buvo užtepti mažiausiai penki sluoksniai tinko, klijuotos specialios tinko ir mineralinės vatos plokštės. Taip pat buvo suformuota daugybė grakščių lenktų formų, kurios tarnauja ne tik kaip estetinis elementas, bet yra ir akustikos pagrindas.<ref>http://www.lrytas.lt/verslas/bustas-ir-statybos/kauno-prisikelimo-baznycios-akustika-ir-statybininku-nuopelnas.htm Kauno Prisikėlimo bažnyčios akustika</ref>
[[1993]] m. išleistas bažnyčiai skirtas pašto ženklas (dail. [[Eugenijus Algimantas Gūzas]]). <ref>http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/1993-01-15-serija-architekturos-paminklai-baznycio</ref>
[[1996]] m. [[gruodžio 23]] d. Prisikėlimo bažnyčia įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>{{cite kvr | mc=16005 | title=Kristaus Prisikėlimo bažnyčia | accessdate=2014-11-11}}</ref>
[[2015]] m. [[sausio 30]] d. Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas bazilikos statusas.
