|
}}
'''Mykolas Pranciškus Sapiega''' ({{pl|Michał Franciszek Sapieha}}, [[1670]] — –[[1700]] m. [[lapkričio 19]] d., [[Valkininkai|Valkininkuose]]) — – [[LDK]] valstybinis ir karinis veikėjas. [[Lietuvos didysis žirgininkas]] ([[1690]]—–[[1700]]), [[Lietuvos artilerijos generolas]] ([[1698]]) ir Austrijos armijos feldmaršalas-leitenantasaleitenantas ([[1700]] m. [[gegužės 30]] d.).
== Biografija ==
Kilo iš magnatų [[Sapiegos|Sapiegų]] giminės Čereisko-Ružano linijos, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados [[Kazimieras Jonas Sapiega|Kazimiero Jono Sapiegos]] ([[1638]]—–[[1720]]) ir Kritinos Barboros Hlebavičiūtės (m. [[1695]]) antrasis sūnus. Turėjo brolius [[Jurgis Stanislovas Sapiega|Stanislovą Jurgį]] ir [[Aleksandras Povilas Sapiega|Aleksandrą Povilą]].
Mykolas Pranciškus Sapiega mokėsi jėzuitų kolegiume, [[Varšuva|Varšuvoje]] ir [[Branevas|Braneve (Braunsberge)]]. [[1689]] metųm. pradžioje savo tėvo buvo išsiūstasišsiųstas pas Austrijos feldmaršalą, hercogą Karolį Lotaringą, kad pabandyti Vienoje sudaryti sąjungą tarp Sapiegų ir Austrijos rūmais Vienojerūmų. Tais pačiais [[1689]] metaism. įstojo į Austrijos armijos tarnybą, [[1690]] metaism. dalyvavo karinėse kampanijose prieš turkus-osmanus. 1690 m. Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į tėvynę ir gavo [[Lietuvos didysis žirgininkas|Lietuvos didžiojo žirgininko]] pareigybę. [[1691]] m. dalyvavo Lenkijos karaliaus [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] kampanijoje į Moldaviją, po to išvažiavo į Austriją.
[[1692]] metųm. [[balandžio 28]] d. gavo Austrijos armijos generolo-feldvachtmeisterio (generolo-majoro) laipsnį. [[1693]] -–[[1694]] m. buvo 47- toojo pėstininkų pulko vadu, [[1693 ]] metaism. dalyvavo Austrijos armijos Belgrado apgultyje. [[1694 ]] metųm. lapkritį kaip apdovanojimą už karinę tarnybą Šventosios Romos imperatorius [[Leopoldas I ]] Mykolą Pranciškų Sapiegą paskyrė šarvuoto pulko vadu. ▼[[1690]] metais Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į tėvynę ir gavo Lietuvos didžiojo žirgininko pareigybę. [[1691]] metais dalyvavo Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio kampanijoje į Moldaviją, po to išvažiavo į Austriją.
[[1695]] metaism. Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į [[LDK]]. Tėvynėje dalyvavo kovoje su Lietuvos didžiojo kanclerio [[Karolis Stanislovas Radvila|Karolio Stanislovo Radvilos]] šalininkais, kurįkurią laimėjo ir įgijo Sapiegom naujas žemės valdas. [[1698]] metaism. palaikė Saksonijos kurfiursto [[Augustas Stiprusis|Augusto Stipriojo ]] kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Tais pačiais [[1698 ]] metaism. gavo [[Lietuvos artilerijos generolas|Lietuvos artilerijos generolo ]] laipsnį. [[1699]] metaism. jam buvo perduota Ašmenos seniūnija. [[1700]] metaism. nuo Austrijos imperatoriaus gavo feldmaršalo-leitenanto laipsnį ir Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą. ▼▲[[1692]] metų [[balandžio 28]] d. gavo Austrijos armijos generolo-feldvachtmeisterio (generolo-majoro) laipsnį. [[1693]]-[[1694]] buvo 47-to pėstininkų pulko vadu, [[1693]] metais dalyvavo Austrijos armijos Belgrado apgultyje. [[1694]] metų lapkritį kaip apdovanojimą už karinę tarnybą Šventosios Romos imperatorius Leopoldas I Mykolą Pranciškų Sapiegą paskyrė šarvuoto pulko vadu.
[[1696]] -[[1700]]–1700 metaism. Mykolas Pranciškus Sapiega dalyvavo kovose su antisapieginiais konfederatais , vadovaujamais Žemaitijos generalinio seniūno, kunigaikščio [[Grigalius Antanas Oginskis|Grigaliaus Antano Oginskio ]]. [[1700]] metųm. [[lapkričio 18]] d. vadovavo Sapiegų kariams kovoje su ginkluotų bajorų pulku [[Valkininkų mūšis|Valkininkų mūšyje ]]. Sapiegos patyrė pralaimėjimą, o generolas Mykolas Pranciškus Sapiega pasidavė į nelaisvę ir buvo bajorų užmuštas kitą dieną. ▼▲[[1695]] metais Mykolas Pranciškus Sapiega grįžo į [[LDK]]. Tėvynėje dalyvavo kovoje su Lietuvos didžiojo kanclerio [[Karolis Stanislovas Radvila|Karolio Stanislovo Radvilos]] šalininkais, kurį laimėjo ir įgijo Sapiegom naujas žemės valdas. [[1698]] metais palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Tais pačiais [[1698]] metais gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį. [[1699]] metais jam buvo perduota Ašmenos seniūnija. [[1700]] metais nuo Austrijos imperatoriaus gavo feldmaršalo-leitenanto laipsnį ir Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą.
▲[[1696]]-[[1700]] metais Mykolas Pranciškus Sapiega dalyvavo kovose su antisapieginiais konfederatais vadovaujamais Žemaitijos generalinio seniūno, kunigaikščio Grigaliaus Antano Oginskio. [[1700]] metų [[lapkričio 18]] d. vadovavo Sapiegų kariams kovoje su ginkluotų bajorų pulku Valkininkų mūšyje. Sapiegos patyrė pralaimėjimą, o generolas Mykolas Pranciškus Sapiega pasidavė į nelaisvę ir buvo bajorų užmuštas kitą dieną.
Vedęs nebuvo ir nepaliko po savimi palikuonių.
== Literatūra ==
* Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. — – Мн.: БелЭн, 2005. — – Т. 2: Кадэцкі корпус — – Яцкевіч. — – С. 549. — – 788 с. — – ISBN 985-11-0378-0.
== Nuorodos ==
* [http://mariusz.eu.pn/genealogia/rody/sapiehowie04.html Sapiegų genealogija]
{{DEFAULTSORT:Sapiega, Mykolas Pranciškus}}
[[Kategorija:Sapiegos]]
[[Kategorija:Lietuvos artilerijos generolai]]
| 