|
Lietuvoje Dzūkijos etnokultūrinis regionas dažnai įvardijamas ir „istorizuotu“ (rašytojo [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]] kūrinių išpopuliarintu) ''Dainavos'' terminu, – nepaisant to, kad XIII–XVI a. istorijos šaltiniai liudija pastarąjį terminą viduramžių lietuviams tereiškus [[jotvingiai|jotvingių]] kraštą, o archeologijos, toponimikos, etnografijos ir kt. mokslinių disciplinų duomenys rodo, kad nuo VI–VII a. šios genties atstovų gyventa tik dab. (lingvistinės) Dzūkijos pietvakariuose, t. y. Seinų, Lazdijų, Druskininkų ir iš dalies Merkinės bei Marcinkonių apylinkėse.
Dabar Dzūkija dažniausiai suvokiama kaip [[aukštaičių tarmė|pietų aukštaičių patarmės]] arealas,
Dabar Dzūkija dažniausiai suvokiama kaip [[aukštaičių tarmė|pietų aukštaičių patarmės]] arealas, t. y. kaip buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s (siaurąja prasme, t. y. be Gardino ir Žemaičių kunigaikštysčių), kurią tikriausiai jau XIII a. ribojo Nemuno, Neries, [[Vokė]]s bei [[Merkys|Merkio]] slėniai, ir buv. [[Gardino kunigaikštystė]]s šiaurinės dalies teritorija; kita vertus pastaruoju metu bandoma gaivinti ir senąją dialektologinę, t. y. nuo Seinų iki Daugpilio besidriekiančios [http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=33493&p_int_tv_id=2231&p_org=0] „Dzūkijos“ sampratą.
== Dzūkijos teritorija ==
Istorinė (gyvavusi iki XIX a. vidurio) Dzūkija apima [[Varėnos rajonas|Varėnos rajoną]], [[Alytaus rajonas|Alytaus rajoną]], [[Alytus|Alytaus savivaldybę]], beveik visą [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajoną]], rytinę [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] dalį, [[Trakų rajonas|Trakų rajoną]], vakarinę [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajono]] dalį, [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajoną]], [[Elektrėnai|Elektrėnų savivaldybę]], taip pat dalį dab. Lenkijos [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] (bet ne [[Suvalkai]][[Suvalkai#Geografija| 1]], [[Seinai]], [[Punskas]]) ir dalį dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]] Gardino srities ([[Gardinas]], [[Ščiutinas]], [[Rodūnia]], [[Lyda]] ir kt.). Rytuose ir šiaurės rytuose Dzūkija ribojasi su (Rytų) [[Aukštaitija]], vakaruose – su [[Suvalkija]].
== Dzūkijos gamta ==
== Svarbiausios Dzūkijos gyvenvietės ==
[[Alytus]],– pastarasis dažnai pavadinamas „Dzūkijos sostine“
Didžiausi istorinės Dzūkijos miestai yra [[Gardinas]], [[Lyda]], [[Suvalkai]] (nors jis priskiriamas Suvalkijai[[Suvalkai#Geografija| 1]]) ir [[Alytus]],– pastarasis dažnai pavadinamas „Dzūkijos sostine“, bet dab. Dzūkijos istorinio prototipo (iki [[1413]] m. gyvavusios Trakų kunigaikštystės) politinio centro funkcijas visuomet atlikdavo kita gyvenvietė (iš pradžių – tikriausiai [[Merkinė]], kuri bent iki XV a. buvo pusę Trakų kunigaikštystės apėmusios ''Merkinės žemės'' centras, nuo XIII a. pab. (?) – [[Senieji Trakai]], nuo XIV a. 8 dešimtmečio – [[Trakai]]).
== Dzūkijos nacionaliniai parkai ==
Iš penkių Lietuvos nacionalinių parkų du yra Dzūkijoje: [[1991]] m. į rytus nuo [[Varėna|Varėnos]] esančioje teritorijoje įsteigtas [[Dzūkijos nacionalinis parkas]], o [[1992]] m. Trakuose ir jų apylinkėse ėmė veikti [[Trakų istorinis nacionalinis parkas]].
== Nuorodos ==
|
