Holšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
Nuo IX a. Holšteinas priklausė [[Frankų imperija]]i (vėliau - [[Rytų Frankų karalystė|Rytų Frankų karalystei]] ir [[Šventosios Romos imperija]]i), ir buvo valdomas kaip [[Saksonijos kunigaikštystė]]s dalis. Nepaisydami nustatytų ribų, slavai vagrai siaubė Holšteiną ir rengė karo žygius iki pat Hamburgo miesto. Tik X a. prasidėjo intensyvesnė jų kristianizacija ir germanizacija.
1111 m. buvo sukurta [[Holšteino grafystė]], pavaldi Saksonijos kunigaikštystei. Ją ėmė valdyti [[Šaumburgų dinastija]]. Po Saksonijos sunaikinimo 1180 m., Holšteinas tapo nepriklausomas. 1201-1227 m. regioną kuriam laikui užvaldė Danija, tačiau grafams pavyko atsiimti savo valdas. XIII-XIV a. reiškėsi feodalinis susiskaldymas: grafystė suskilo į 6 atskiras valdas, valdomas atskirų Šaumburgų linijų. XV a. jas vėl suvienijo [[Holšteino-Rendsburgo grafystė]]. Tuo metu regionas sustiprėjo ekonomiškai: laisvasis [[Liubekas|Liubeko]] miestas vykdė intensyvią prekybą Baltijos jūroje. Jo inicijuota kūrėsi [[Hanzos lyga]], kurios pagrindinė kontora ir buvo Liubeke. Kitas regiono miestas, [[Hamburgas]], irgi aktyviai dalyvavo Šiaurės jūros prekyboje.
[[vaizdas:Holstein_1500.png|thumb|200px|Holšteinas XVI a.]]
1459 m. mirus Holšteino grafui Adolfui VIII, Holšteiną paveldėjo Danijos karalius [[Kristijonas I]] iš [[Oldenburgų dinastija|Oldenburgų dinastijos]]. Oldenburgai regioną išlaikė iki pat XIX a. Nepaisant to, Holšteinas laikytas Šventosios Romos imperijos dalimi ir priskirtas [[Žemutinės Saksonijos imperinė apygarda|Žemutinės Saksonijos imperinei apygardai]]. 1474 m. grafystė tapo [[Holšteino kunigaikštystė|kunigaikštyste]], tačiau 1490 m. suskilo tarp dviejų dinastinių atšakų: vieną, kartu su Šlėzvigu ir Danija valdė Danijos karaliai ([[Holšteinas-Gliukštadtas]]), o kitą - Oldenburgų atšaka ([[Holšteinas-Gotorpas]]). Susiskaldymas tęsėsi iki 1773 m., kuomet Danijos karaliai iškeitė savo valdytą [[Oldenburgo kunigaikštystė|Oldenburgą]] į Holšteiną-Gotorpą, ir tapo vienvaldžiais regione.
1806 m. panaikinus Šventosios Romos imperiją, Holšteino kunigaikštystė tapo nepriklausoma valstybe, vis dar esančia personalinėje unijoje su Danija. Ši unija išgelbėjo ją nuo Prancūzijos imperijos okupacijos. 1815-1864 m. ji priklausė [[Vokietijos sąjunga]]i. 1863 m. mirus Danijos karaliui [[Frederikas VII|Frederikui VII]], kilo įpėdinystės klausimas. Tuo pasinaudodami, Holšteiną paėmė [[Habsburgų monarchija]], bet netrukus, 1866 m., jį nukariavo [[Prūsijos karalystė]]. Sujungus su gretimu Šlėzvigu, čia sukurta [[Šlėzvigo-Holšteino provincija]]. 1876 m. prie jos prijungtos [[Saksonija-Lauenburgas|Saksonijos-Lauenburgo]] žemės, o 1937 m. [[Liubekas|Laisvasis Liubeko miestas]] ir [[Liubeko kunigaikštystė]]. Ši provincija (vėliau [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sudėtyje) buvo išlaikyta iki pat 1946 m. Britų administracijos metu, provincijos pagrindu suformuota Šlėzvigo-Holšteino žemė.
| |||