Belgijos monarchija: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 4 metus
S
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
S (+link; vikifikuota)
[[Vaizdas:State Coat of Arms of Belgium.svg|thumb|150px|right|Belgijos herbas]]
[[Vaizdas:Belgian King Philippe and Queen Mathilde.JPG|thumb|right|Karalius Filipas ir karalienė Matilda]]
Belgija yra konstitucinė monarchija, kurios valstybės vadovas yra '''Belgų karalius''' ({{fr|rois des Belges}}, {{nl|koning van België}}, {{de|König der Belgier}}). Šiuo metu valdo karalius [[Filipas Belgas|Filipas]] (Philippe'asPhilippe’as).<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/world/belgijos-soste-naujas-karalius.d?id=61902231 Belgijos - – naujas karalius] delfi.lt</ref>
 
== Istorija ==
1830 m. [[lapkričio 18]] d. [[Nacionalinis kongresas]] paskelbė Belgijos nepriklausomybę. 1830 m. lapkričio 22 d. Belgijos Nacionalinis Kongresas 183 balsais prieš 13 naujai nepriklausomai Belgijos valstybei parinko konstitucinės monarchijos valdymo formą. Didžiųjų valstybių įsikišimas nutraukė Belgijos ir [[Olandija|Olandijos]] karą. 1830 m. [[rugsėjo 25]] d. Belgijos regentu buvo paskelbtas Erazmas Liudvikas Surlė de Šokjė (''Érasme-Louis Surlet de Chokier''), kuris ėjo pareigas iki [[1831]] m. [[liepos 20]] d. 1830 m. [[gruodžio 20]] d. jos pripažino Belgijos suverenitetą, o [[1831]] m. sausio mėn. paskelbė jos amžiną neutralitetą. 1831 m. [[birželio 4]] d. sostas atiteko [[Saksai-Koburgai|Saksų-Koburgų]] dinastijai. 1831 m. [[liepos 21]] d. karūnuotas pirmasis Belgijos karalius [[Leopoldas I]]. Jo įžengimo į sostą diena tapo nacionaline švente.
 
Ekonomiškai sustiprėjusi Belgija, laviruodama tarp [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]], dalyvavo [[Afrika|Afrikos]] padalijime. [[1885]] m. [[Berlyno konferencija]] pripažino Kongą asmenine karaliaus [[Leopoldas II|Leopoldo II]] ([[1865]]–[[1909]] m.) valda, kurią parlamentas [[1908]] m. paskelbė Belgijos kolonija ([[Belgijos Kongas]]). Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] didžiąją Belgijos dalį okupavo Vokietija. [[1919]] m. [[Versalio taika]] panaikino šalies neutralitetą, Belgijai atiteko buvusios Vokietijos kolonijos [[Ruanda]] ir Burundis.
 
Po karo ūkis stiprėjo, tačiau visuomenėje didėjo [[olandų kalba|olandų kalbos]] tarme kalbančių flamandų bei [[prancūzų kalba]] kalbančių valonų kultūriniai ir religiniai prieštaravimai. [[1930]] m. parlamentas šalį padalijo į du kalbinius regionus: šiaurę, administruojamą olandų (flamandų) ir prancūzų pietus. 1934 m. sostą paveldėjęs [[Leopoldas III]] grįžo prie neutralumo politikos, kuri paskelbta 1936 m., bet nebuvo sėkminga: prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[1940]] m. [[gegužės 10]]-28 d. Vokietija okupavo Belgiją ir karalių paėmė į nelaisvę. Per ketverius pasipriešinimo metus sustiprėjo Belgijos pogrindinė armija. Jos pastangomis liko nesugriautas Antverpenas, kuris tapo viena svarbiausių Sąjungininkų aprūpinimo bazių.
* [[Boduenas I Belgas]] – 1951–[[1993]] m.
* [[Albertas II Belgas]] – 1993–[[2013]] m.
* [[Filipas Belgas]]  – nuo 2013  m.
 
== Susiję straipsniai ==