Vaza (laivas): Skirtumas tarp puslapio versijų

|plaukiojo iki = [[19281628]] m. [[rugpjūčio 10]] d.

'''Laivas „Vaza“''' ({{sv|Vasa}})  – pavadintas [[Vazų dinastija|Vazų dinastijos]] vardu, pastatytas [[1627]]  m. [[Švedija|Švedijos]] karo laivynui, karaliaus [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] užsakymu. Laivas „Vaza“ turėjo tapti Švedijos karališkojo karo laivyno flagmanu.

Ėjo dešimti [[Trisdešimtmetis karas|trisdešimtmečio karo]] metai ir karalius Gustavas II Adolfas pradėjo karinius veiksmus pietinėse [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] žemėse  – [[Pomeranija|Pomeranijoje]]. Šiai karinei kompanijai buvo reikalingas stiprus karo laivynas, todėl buvo užsakyta pastatyti du 33  m ir du 41  m aukščio karinius laivus, tarp jų ir karališkojo jūrų laivyno flagmaną „Vazą“. Stokholmo laivų statyklai, esančioje Njubruvikeno įlankoje, vadovavo Antonius Monier. [[1625]]  m. [[sausio 25]] d. su olandų kilmės laivų statytoju Henriku Hibertsonu ({{sv|Henrik Hybertsson}}) ir jo broliu Arendtu buvo pasirašyta laivų statybos sutartis.

Laivo statybos metu, karaliaus Gustavo II Adolfo nurodymu, buvo koreguojamas projektas, didinamas laivo tonažas. Nors tais laikai neegzistavo rašytinės laivų statymo teorijos, karališkosios laivų statyklos meistrai daugiau vadovavosi savo praktika, intuicija ir laivų proporcijų lentele. Statytojų nuomone, laivo, kurio pageidavo karalius, svorio centras buvo per aukštai. Kad laivas išliktų stabilus, po visos norimos ginkluotės sumontavimo, jis turėjo būti dviem metrais platesnis. Bet karalius Gustavas II Adolfas nepaklausė statybos inžinierių ir ginkluotės skaičius nebuvo pakeistas. H. Hibertsonas taip ir nepamatė pastatyto „Vaza“ laivo, nes [[1625]]  m. pabaigoje susirgo, o [[1627]]  m. pavasarį mirė. Statybos priežiūra rūpinosi jo pavaduotojas Hendrikas Jakobsonas({{sv|Hein Jacobsson}}). [[1628]]  m. sausį laivų statyklą aplankė pats karalius. Darbai ėjo į pabaigą, buvo vykdomi laivo puošybos, vidaus įrangos montavimo darbai, iš [[Kanapė|kanapių]] ir [[Linas|linų]] pluošto siuvamos [[burė]]s. Bendras septynių burių plotas sudarė 4200  m². Laivo priekiui ir galui papuošti medžio dirbtuvėse buvo išdrožtos įvairios medinės skulptūros. Jose buvo pavaizduoti dievai, demonai, karaliai, riteriai, kariai, angeliukai, undinės, fantastinių formų gyvūnai, išdažyti raudona, aukso ir mėlyna spalva. Visą tai buvo skirta gąsdinti priešus ir simbolizavo monarchijos galybę ir tautos narsą. Todėl prireikė beveik trejų metų, kad laivas „Vaza“ taptų karo laivu ir meno šedevru.

[[1627]]  m. pabaigoje laivas Vaza buvo nuleistas į vandenį ir prasidėjo laivo puošybos ir vidaus apdailos darbai. Laivas buvo įspūdingų matmenų: 69  m ilgio, 12  m pločio, 14  m aukščio (be burių), korpuso storis buvo 45  cm. Laivas turėjo tris ištisinius denius ir buvo pastatytas naudojant derva impregnuotas [[Šiaurinis ąžuolas|šiaurinio ąžuolo]] lentas ir tam buvo iškirsta 16 ha miško<ref>http://www.abc.se/~m10354/publ/vasa.htm „Vaza“ laivo istorija</ref>.

1628  m. pavasarį laivas prisišvartavo Skeppsbron prieplaukoje šalia [[Švedijos karaliaus rūmai|karaliaus rūmų]]. Čia buvo pradėta montuoti laivo ginkluotė. Ginkluotei buvo skirti du deniai, kuriuose patalpinti 64 pabūklai. Visos [[Patranka|patrankos]] buvo nulietos iš [[Bronza|bronzos]] ir bendras jų svoris sudarė 80 t. Laivo balastui buvo panaudota 120 t akmenų. Du apatiniai deniai buvo skirti patrankų sviediniams, parako statinėms, maistui ir ekipažo gyvenamosioms patalpoms.

Sekmadienį, [[1628]]  m. [[rugpjūčio 10]] d., virš įlankos pūtė silpnas pietryčių [[brizas]], jūra buvo rami. Krantinėje pažiūrėti į pirmąjį laivo išplaukimą į jūrą susirinko minia žmonių. Laivo ekipažas su laivo kapitonu S. Hansonu ({{sv|Söfring Hansson}}) lėtai pajudėjo nuo Skeppsbron prieplaukos. Paskui laivas išskleidė baltas bures ir lėtai pajudėjo Beckholmen salos link. Kurį tai laiką dar laivą gaubė parako dūmai, atsiradę po iššautų salvių, o kai dūmai išsisklaidė, prieplaukoje stovėję vietos gyventojai ir užsienio svečiai apmirė nuo pamatyto vaizdo  – netikėtai laivas pradėjo svirti ant kairiojo borto ir su visomis burėmis lėtai atsigulė ant vandens. Po keleto minučių laivas dingo po vandeniu, o vandens sūkuryje plaukiojo tik keletas statinių, lentos ir išnėrę išsigelbėję žmonės. Apie 30 įgulos narių nuskendo.

„Vaza“ nuskendo 1600  m nuo kranto, 32  m gylyje. Tarp laivo išsigelbėjusių buvo ir kapitonas S. Hansonas. Apie įvykusią katastrofą karalius Gustavas II Adolfas buvo informuotas laišku [[rugpjūčio 27]] d. Šis įsakė visus kaltus suimti ir atiduoti teismui. Laivo kapitonas buvo uždarytas į kalėjimą. Visi išsigelbėję įgulos nariai ir laivo statytojai buvo apklausti. 1628  m. [[rugsėjo 5]] d. įvyko teismas. Kadangi į daugelį kaltinimų buvo atsakyta, kad laivo statytojai laikėsi karaliaus nurodymų, teismas nerado kaltų. Laivo katastrofa buvo pripažinta kaip stichinė nelaimė ir tyrimas buvo nutrauktas. 40 000 [[Riksdaleris|dalerių]] kainavęs „Vaza“ laivas sudavė rimtą smūgį mažos šalies ekonomikai.

== [[1664]]  m. laivo gelbėjimo ekspedicija ==

[[1658]]  m. H. Albrechtas ({{sv|Hans Albrecht von Treileben}}) atvyko į Stokholmą ir pasiūlė savo paslaugas atliekant povandeninius darbus [[Nardymo varpas|nardymo varpo]] pagalba. Leidimą iškelti „Vaza“ laivo bronzines patrankas jis gavo tik [[1663]]  m. pabaigoje. 1664  m. kartu su vokiečių naru A. Pekeliu ({{vok|Andreas Peckell}}) pradėjo darbus po vandeniu. Pirmo denio patrankos buvo iškeltos iki vasaros pabaigos. [[1665]]  m. buvo iškeltos patrankos iš apatinio denio. Iš viso buvo atlikta daugiau nei 50 nusileidimų po vandeniu ir iškeltos 53 patrankos iš 64<ref>http://www.greatoceanliners.net/wasa.html „Vaza“ laivas</ref>. Tuo metu jų darbas buvo prilyginamas žygdarbiui.

Nepriklausomas nuskendusių laivų ieškotojas, archeologas Andersas Frencenas ({{sv|Anders Franzén}}) nuo vaikystės domėjosi [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] nuskendusiais laivais. Jis buvo radęs keletą nuskendusių laivų ir žinojo, kad Baltijos jūros vandenyje nėra [[Laivagraužiai|laivagraužių]], kurie minta mediena. Laivo „Vaza“ istorija jis pradėjo domėtis [[1950]]–ais metais, išnagrinėjęs daugybę senovine [[švedų kalba]] parašytų archyvinių dokumentų. Naudodamas savadarbį smailėjantį cilindrą su kiauryme, A. Frencenas ritės pagalba leisdavo jį į jūros dugną. Pagal iškeltus jūros dugno grunto pavyzdžius jis spręsdavo kas yra apačioje. [[1956]]  m. jam pavyko aptikti didelį medinį objektą. Tai buvo laivas „Vaza“.

[[1961]]  m. [[balandžio 24]] d. laivas „Vaza“, pragulėjęs jūros dugne 333 metus, buvo iškeltas ir nutemptas į [[Gustavas V|Gustavo V]] sausąjį doką. Atlikus archeologinius tyrimus buvo rasta apie 26 tūkstančius įvairių artifaktų. Laivas buvo išvalytas nuo jūros nuosėdų, atlikti restauravimo darbai ir padengtas [[Polietilenglikolis|polietilenglikoliu]]. Dabar restauruotą laivą sudaro 95 % originalo dalių ir eksponuojamas, Djurgardeno ({{sv|Djurgården}}) saloje [[1990]]  m. [[rugpjūčio 16]] d. specialiai pastatytame, [[Vaza muziejus|Vaza muziejuje]].