Tvartas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
pild. |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kūtės Žemalėnų kaime.jpg|thumb|250px|Žemaičių tvartas (kūtė). [[Žemalėnai]], [[1937]]
'''Tvartas'''
Istoriniuose šaltiniuose tvartai (kūtės, gurbai) minimi nuo [[XVI a.]] Tvartų dydis priklausė nuo gyvulių skaičiaus ir ūkio dydžio. Didesniuose ūkiuose kiekvienai gyvulių rūšiai būdavo statomi atskiri tvartai ([[kiaulidė]], [[arklidė]], [[karvidė]], [[vištidė]], [[avidė]]), o tvartų galuose būdavo pristatomos [[daržinė]]s pašarui laikyti. Pietryčių Lietuvoje, kur vyravo smulkūs ūkiai, tvartai dažnai statyti po vienu stogu su gyvenamuoju namu.
{{Lietuvių liaudies architektūra}}▼
Tvartų pamatai paprastai aukšti, iš akmenų, surištų [[cementas|cemento]] arba kalkių skiediniu su žvyru. Sienos iš molio arba apvalių rąstų, kampuose suleistų į [[sąspara]]s. Dvarų tvartai statyti iš plytų, akmenų. Vietoj lubų paprastai dėtos kartys, ant kurių kraudavo [[šiaudai|šiaudus]] ir [[šienas|šieną]]. Tvartų stogai paprastai šiaudiniai, keturšlaičiai, nuo XX a. pradėti statyti dvišlaičiai, čerpiniai arba skiedriniai, plačiomis pastogėmis. Senieji tvartai būdavo belangiai arba su mažais langeliais. Karvėms ir arkliams [[durys]] didelės, dvivėrės, o kiaulėms ir avims – mažos, vienvėrės.
Tarybiniais metais paplito plytiniai, dvišlaičio stogo tvartai, kurie [[kolūkis|kolūkiuose]] būdavo mechanizuoti, gyvuliai išskirstyti po atskirus pastatus. Namų ūkių tvartuose paprastai būdavo laikomi keli gyvuliai, tvartai sujungiami su daržinėmis.<ref>{{TLE|4|361}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
▲{{Lietuvių liaudies architektūra}}
[[Kategorija:Liaudies architektūra]]
| |||