20:52, 14 rugsėjo 2016 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		20:57, 14 rugsėjo 2016 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Ipolitas Polis Delarošas gimė 1797 m. liepos 17 d. [[Paryžius\|Paryžiuje]]. Jo tėvas buvo dailės ekspertas, dėdė vadovavo Paryžiaus estampų kabinetui ir brolis tapo tapytoju. Iš pradžių P. Delarošas mokėsi pas [[Antoine-Jean Gros\|Antuaną Žaną Gro]]. Išgarsėjo dramatiškais paveikslais su egzotiniais motyvais. Savo istorinėse ir Senojo Testamento scenose propagavo ~~dramtinį~~dramatinį romantizmą, panašų į vėlesnę [[Thomas Couture\|Tomo Kutiūro]] kūrybą. 1832 m. jis tapo Paryžiaus [[École des Beaux-Arts\|aukštosios dailės mokyklos]] profesoriumi, buvo priimtas į Prancūzijos institutą. P. Delarošo garsiausiu kūriniu įvardijamas paveikslas „Ledi Džeinės Grei egzekucija“ (1833, [[Nacionalinė Londono galerija]]), kuriame pavaizduota trumpiausiai valdžiusios (8 dienas) Anglijos karalienės mirtis. Kiti panašaus dramatiško siužeto paveikslai − „Edvardo vaikai“, „Žanos d'Ark tardymas“. Polis Delarošas derino [[Romantizmas\|romantizmo]] dramatiškumą ir kartu [[Klasicizmas\|klasicizmui]] būdingą vaizduojamų veikėjų formų nuosaikų grožį. Šis dailės stilius vėliau buvo pavadintas [[Akademizmas\|akademizmu]]. Polis Delarošas mirė 1859 m. lapkričio 4 d. Paryžiuje. Dailininkas savo gyvenimo metu buvo labai populiarus, žymesnis nei šiuo metu daug garsesni jo amžininkai: [[Engras]] ir [[Delakrua]]. Po jo mirties 1856 m. Paryžiaus aukštojoje mokykloje jam pagerbti, tapytojų prašymu, po kuriuo pasirašė [[Engras]], [[Delakrua]], [[Horacijus Vernė]] ir [[Aris Šeferis]] tarp kitų, buvo surengta didžiulė paroda, kurią galima įvardinti pirmąja retrospektyvine [[paroda]] istorijoje.<ref>Stephen Bann. ''Paul Delaroche''. Reaktion Books, 1997 , p. 18</ref> Maždaug po 1860 m. P. Delarošo autoritetas smuko, jo dailė praktiškai tapo ignoruojama iki šių laikų.<ref>Stephen Bann. ''Paul Delaroche''. Reaktion Books, 1997 , p. 9</ref>.

Paul Delaroche: Skirtumas tarp puslapio versijų