19:09, 18 liepos 2016 versija taisyti 78.61.246.52 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:19, 14 rugsėjo 2016 versija taisyti anuliuoti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Casabatllo2.jpg\|thumb\|250px\|~~left~~right\|A. Gaudi architektūra. 1906 m.]]▼ '''Modernas''' (~~pranc.~~ {{fr\|moderne }} – šiuolaikinis, kitaip '''Art nouveau''', '''Jugendstil''') – [[XIX a.]] pabaigos ir [[XX a.]] pradžios architektūros ir dailės stilius. Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, asimetrinė kompozicija. ▲[[Vaizdas:Casabatllo2.jpg\|thumb\|250px\|left\|A. Gaudi architektūra. 1906 m.]] == Stiliaus pradžia == Ši meno kryptis populiariausia buvo baigiantis XIX a. ir XX a. pradžioje, jai būdingas tiesių linijų ir kampų atsisakymas, akcentuojant lenktas natūralias gamtos linijas. Moderno laikotarpiu daug dėmesio skirta naujų technologijų, ypač architektūroje, naudojimas. Įvairiose šalyse ši kryptis vadinta skirtingai. [[JAV]] modernas buvo vadinamas Tiffany stiliumi, pagal L.K. Tiffany pavardę, [[Prancūzija\|Prancūzijoje]] - – „art-nouveau“ (naujas menas) ar netgi „fin de siecle“ (pažodžiui „amžius pabaiga“), [[Vokietija\|Vokietijoje]] – „jugendstil“ (jaunas stilius), pagal [[1896 m.]] įkurto iliustruoto žurnalo „Die Jugend“ pavadinimą, [[Austrija\|Austrijoje]] „secessionsstil“,[[Anglija\|Anglijoje]] „modern style“, [[Italija\|Italijoje]] „liberty“ stiliumi ir taip toliau. ~~1860-1870~~ 1860–1870 m. Europoje vyravo eklektiškas stilius, kuriam buvo būdingas prieš tai vyravusių meno krypčių detalių pakartojimas ir jų jungimas tarpusavyje. [[1880 m.]] menininkų darbuose pradėjo ryškėti naujos krypties požymiai, eklektikai priešpastatantys naujas meninės išraiškos priemones. Ryškiausiu moderno bruožu tapu kietų linijų ir kampų atsisakymas, pirmenybę teikiant švelnioms lenktoms linijoms. Dažnai šios krypties atstovai naudojo augalinio ornamento formas. Modernas siekė tapti vientisu stiliumi, jungiančiu visus žmogaus aplinkos elementus. Dėl šių priežasčių minėtu laikotarpiu išaugo domėjimasis taikomąja daile: interjero [[dizainas\|dizainu]], [[keramika]], [[vitražas\|vitražu]], knygų [[grafika]]. Moderno plitimui daug įtakos turėjo Pasaulinės parodos, kurių metu buvo demonstruojami naujausi pasiekimai technologijų ir taikomosios dailės srityse. Labiausiai modernas išgarsėjo Pasaulinės parodos, vykusios [[1900 m.]] [[Paryžius\|Paryžiuje]] metu. Po 1910 m. moderno įtaka ėmė silpti. ▼ ▲Dažnai šios krypties atstovai naudojo augalinio ornamento formas. Modernas siekė tapti vientisu stiliumi, jungiančiu visus žmogaus aplinkos elementus. Dėl šių priežasčių minėtu laikotarpiu išaugo domėjimasis taikomąja daile: interjero [[dizainas\|dizainu]], [[keramika]], [[vitražas\|vitražu]], knygų [[grafika]]. Moderno plitimui daug įtakos turėjo Pasaulinės parodos, kurių metu buvo demonstruojami naujausi pasiekimai technologijų ir taikomosios dailės srityse. Labiausiai modernas išgarsėjo Pasaulinės parodos, vykusios [[1900 m.]] [[Paryžius\|Paryžiuje]] metu. Po 1910 m. moderno įtaka ėmė silpti. == Įtaka architektūrai == Moderno architektūroje taip pat atsisakyta stačių kampų ir griežtų linijų, naudota daug metalo ir stiklo, taikytos naujausios to meto technologijas. Moderno stiliaus pastatai išsiskiria įvairių formų ir dydžių langais, puošniomis durimis. Jų [[dekoras\|dekoravime]] vyrauja gamtos motyvai, geometriniai ornamentai. Moderno achitektai siekė sukurti ne tik estetiškai patrauklius statinius, bet daug dėmesio skyrė ir funkcionalumui, taip pat – ir interjerui, siekta šių elementų vientisumo. Visi pastato konstrukciniai elementai buvo meniškai apipavidalinami. Vienas pirmųjų moderno atstovų architektūroje buvo belgas V. Horta (1861 m. – 1947 m.). Savo projektuose jis aktyviai naudojo naujas medžiagas, ypač stiklą ir metalą. Pagrindinėms pastatų konstrukcijoms, pagamintoms iš geležies, architektas suteikdavo neįprastas formas, primenančias nerealius, fantastinius augalus. Viskas kurta vieningu stiliumi - – laiptų turėklai, šviestuvai, kabantys palubėse, netgi durų rankenos. ▼ [[Vaizdas:Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai Kaune.JPG\|thumb\|250px\|right\|Lietuviškas modernas - – T. L. S. korporacijos ~~"Neo~~„Neo-~~Lithuania"~~Lithuania“ rūmai (dabar - – Vaikų ir jaunimo laisvalaikio rūmai) Kaune [[Žaliakalnis\|Žaliakalnyje]]]] ▼ ▲Vienas pirmųjų moderno atstovų architektūroje buvo belgas V. Horta (1861 m. – 1947 m.). Savo projektuose jis aktyviai naudojo naujas medžiagas, ypač stiklą ir metalą. Pagrindinėms pastatų konstrukcijoms, pagamintoms iš geležies, architektas suteikdavo neįprastas formas, primenančias nerealius, fantastinius augalus. Viskas kurta vieningu stiliumi - laiptų turėklai, šviestuvai, kabantys palubėse, netgi durų rankenos. Prancūzijoje moderno atstovu tapo Ektoras Gimaras, sukūręs daug įžymių pastatų, bene labiausiai žinomas jo architektūrinis kūrinys – Paryžiaus metro pavilijonai. Vienas žymiausiu, ir bene labiausiai nuo klasikinės architektūros sampratos nutolęs architektas, buvo katalonas [[Antoni Gaudi]]. Jo sukurti pastatai [[Barselona\|Barselonoje]] (Katalonija, Ispanija) taip organiškai įsilieja į aplinkos peizažą, kad atrodo lyg būtų sukurti gamtos, o ne žmogaus rankų. ▼ ▲[[Vaizdas:Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai Kaune.JPG\|thumb\|250px\|right\|Lietuviškas modernas - T. L. S. korporacijos "Neo-Lithuania" rūmai (dabar - Vaikų ir jaunimo laisvalaikio rūmai) Kaune [[Žaliakalnis\|Žaliakalnyje]]]] Moderno stilius turėjo labai daug įtakos ir individualių gyvenamųjų namų, vilų, verslo ir netgi pramonės pastatų statybai. Bene didžiausia naujovė moderno architektūroje buvo eklektiškų bei klasikinių [[fasadas\|fasado]] puošybos elementų atsisakymas. Todėl moderno archtektūroje negalima išskirti pastatų konstrukcijų ir pastatų dekoravimo. Moderno puošnumo pagrindas – estetiškos formos, kartais priverčiančios pamiršti apie jų tikrąją paskirtį. ▼ ▲Prancūzijoje moderno atstovu tapo Ektoras Gimaras, sukūręs daug įžymių pastatų, bene labiausiai žinomas jo architektūrinis kūrinys – Paryžiaus metro pavilijonai. Vienas žymiausiu, ir bene labiausiai nuo klasikinės architektūros sampratos nutolęs architektas, buvo katalonas [[Antoni Gaudi]]. Jo sukurti pastatai [[Barselona\|Barselonoje]] (Katalonija, Ispanija) taip organiškai įsilieja į aplinkos peizažą, kad atrodo lyg būtų sukurti gamtos, o ne žmogaus rankų. Labai didelę reikšmę namo struktūroje turėjo ir vidinių erdvių sukūrimas, pasireiškęs plastiškomis formomis. Moderno pastatų fasadai pasižymi dinamiškos ir aptakiomis formomis, kartais labai panašiomis į gamtos reiškinius (pagrindiniai A. Gaudi pastatai yra Katalonijoje ir keletas žymių Ispanijoje, V. Ortos ir Van de Velde kūriniai Belgijoje, F. O. Šechtelio - – Rusijoje). ▼ ▲Moderno stilius turėjo labai daug įtakos ir individualių gyvenamųjų namų, vilų, verslo ir netgi pramonės pastatų statybai. Bene didžiausia naujovė moderno architektūroje buvo eklektiškų bei klasikinių [[fasadas\|fasado]] puošybos elementų atsisakymas. Todėl moderno archtektūroje negalima išskirti pastatų konstrukcijų ir pastatų dekoravimo. Moderno puošnumo pagrindas – estetiškos formos, kartais priverčiančios pamiršti apie jų tikrąją paskirtį. Kai kurie moderno architektai pirmenybę vis tik teikė funkcionalumui, siekdami išryškinti pastatų konstrukcinius ypatumus, pabrėžti masės ir apimties santykį (O.Vagnerio ir Chormano pastatai Austrijoje, P. Berenso - – Vokietijoje, O. Perre – Prancūzijoje).▼ ▲Labai didelę reikšmę namo struktūroje turėjo ir vidinių erdvių sukūrimas, pasireiškęs plastiškomis formomis. Moderno pastatų fasadai pasižymi dinamiškos ir aptakiomis formomis, kartais labai panašiomis į gamtos reiškinius (pagrindiniai A. Gaudi pastatai yra Katalonijoje ir keletas žymių Ispanijoje, V. Ortos ir Van de Velde kūriniai Belgijoje, F. O. Šechtelio - Rusijoje). ▲Kai kurie moderno architektai pirmenybę vis tik teikė funkcionalumui, siekdami išryškinti pastatų konstrukcinius ypatumus, pabrėžti masės ir apimties santykį (O.Vagnerio ir Chormano pastatai Austrijoje, P. Berenso - Vokietijoje, O. Perre – Prancūzijoje). Buvo architektų, kurie dirbdami moderno stiliumi laikėsi ir kitokių principų. Jie vadinti Glazgo mokyklos atstovais. Stiliaus savitumas, kurį į moderno stilių įnešė Glazgo mokyklos architektai, pasireiškė gana griežtų geometrinių formų supinymu su „kreivų linijų“ dekoratyviais elementais. Pastatai, interjerai ir baldai, sukurti ryškiausio Glazgo mokyklos atstovo Č. R. Makintošo tapo XX a. trečio dešimtmečio modernizmo funkcionalumo pradžia. Aiškios geometrinės formos turėjo lemiamos įtakos moderno stiliui formuojantis Austrijoje ir Vokietijoje. eilutė 38 ⟶ 35: == Nuorodos == {{wikiquote}}▼ * [http://www.fructusartis.lt/contents/coid,3207/MODERNO-STILIUS Artis Fructus] - – trumpa moderno stiliaus apžvalga. * [http://gidas.wordpress.com/2010/06/23/vilniaus-modernas/ Vilniaus modernas] - – Stiliaus apžvalga ir Vilniaus pastatai VU gido tinklaraštyje * [http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=FRYKAS%20EDMUNDAS Architektas E. Frykas] ▲{{wikiquote}} [[Kategorija:Menas]]

Modernas: Skirtumas tarp puslapio versijų