22:18, 13 rugsėjo 2016 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		22:19, 13 rugsėjo 2016 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎Biografija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Marija Klementina Valadon gimė 1865 m. rugsėjo 23 d. Besino prie Gartampo kaime netoli Limožo ([[Aukštutinis Vjenas]]). Ji buvo nesantuokinė nepasiturinčios skalbėjos duktė ir nuo jaunų dienų turėjo savarankiškai užsidirbti pragyvenimui. Ji išbandė keletą profesijų, cirke užsiėmė akrobatės pasirodymu ir būdama 16-os susižalojo nukritusi nuo trapecijos. 1880-ųjų ~~prįadžioje~~pradžioje Paryžiuje ji pradėjo dirbti dailininkų pozuotoja. Ji pozavo [[Pierre Puvis de Chavannes\|P. Piuvi de Šavano]], [[Ogiustas Renuaras\|O. Renuaro]], [[Henri de Toulouse-Lautrec\|A. de Tuluz-Lotreko]] paveikslams. 1883 m. jai gimė sūnus [[Morisas Utrilo]], vėliau garsus XX a. pradžios modernistinės dailės atstovas. Nėra tikra, kas buvo sūnaus tėvu, tarp spėjamų − tapytojas P. Piuvi de Šavanas. Suzana Valadon pavaizduota gerai žinomose O. Renuaro drobėse „Didžiosios mauduolės“, „Šokis Bugivalyje“ ir „Skėčiai“. Imdama pavyzdį iš dailininkų, Suzana Valadon pati savarankiškai pradėjo piešti ir tapyti. Apie 1890 m. S. Valadon susipažino su [[Edgar Degas\|E. Dega]], kuris ją skatino, mokė, bei nupirko kelis jos kūrinius. Ankstyviausi išlikę jos tapybos darbai datuojami 1892, grafikos − 1894 metais. 1896 m. ji ištekėjo už verslininko, su kuriuo išsiskyrė 1909 m. Maždaug šiuo metu prasidėjo jos brandžiausias kūrybos laikotarpis. 1915 m. įvyko pirmoji jos personalinė paroda, kuri susilaukė sėkmės. Po 1920 m. S. Valadon buvo išgarsėjusi tarptautiniu mastu menininkė. Ji buvo pristatoma Paryžiaus garsioje Bernheimo Jaunesniojo galerijoje, 1927−1932 m. įvyko net keturios jos retrospektyvinės parodos. S. Valadon apibūdinama būdinga Paryžiaus [[Monmartras\|Monmartro]] menininkų bohemos atstove. Ji dirbo įvairiuose žanruose: tapė moters aktus, buities scenas, portretus, peizažus, gėlių natiurmortus. Suzana Valadon mirė 1938 m. balandžio 18 d. [[Paryžius\|Paryžiuje]]. 1995 m. Paryžiaus priemiestyje Sanua atsidarė muziejus, skirtas Suzanai Valadon ir Morisui Utrilo.

Suzanne Valadon: Skirtumas tarp puslapio versijų