Tremtis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Kaunas, Vileišis Square Commemoration Plaque.jpg|thumb|left|180px|Apie lietuvių tremtį bylojanti memorialinė lenta Kaune, Petro Vileišio aikštėje]]
'''Tremtis''', '''ištrėmimas''', '''egzilis''' yra
Istoriškai trėmimai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo seniausių laikų. Pvz., Persijos Sasanidų dinastijos valdovas [[Chosrovas I]] 542 m.e.m. į Ktesifono miestą atitrėmė 292 tūkst. šalies piliečių, vergų ir belaisvių.<ref>Christensen, The Decline of Iranshahr: Irrigation and Environments in the History of the Middle East, 500 B.C. to A.D. 1500, 1993.</ref>
== Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1953 m. ==▼
Ketvirtosios Ženevos Konvencijos 49 straipsnis draudžia gyvntojų trėmimą į ir iš okupuotų teritorijų.
== Užsieniečių deportacija ==
Visos valstybės pasilieka sau teisę deportuoti užsieniečių, net jei jie yra ilgalaikiai nuolatiniai gyventojai. Paprastai deportuojami sunkius nusikaltimus įvykdę, neteisėtai atvykę, ilgiau nei numatyta pagal turimą vizą pasilikę ar kitaip pažeidę vizos išdavimo sąlygas asmenys.
Dažniausiai deportaciją atlieka vykdomoji valdžia, taikomas supaprastintas procesas (arba procesas netaikomas), kai nesuteikiama arba suteikiama ribota galimybė kreiptis į teismą ar ginčyti deportacijos sprendimus.
Masiškai deportuojami gali būti asmenys, kurie dėl pasikeitusių sienų neteko šalies, kuriai atiteko jų gyventa teritorija pilietybės. Daug tokių deportacijų vyko Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
== Tremtis šalies viduje ==
Prievartinis individų ir asmenų grupių perkėlimas šalies viduje iš vietos teritorijos į kitą vadinamas ištrėmimu. Tremiami dažniausiai priešiškoms arba įsivaizduojamai priešiškoms grupėms priklausantys asmenys, įskaitant politines, tautines, religines grupes.
Siekdama palaužti pasipriešinimą sovietų okupacinė valdžia 1940 m. - 1953 m. masiškai trėmė okupuotų Baltijos valstybių, Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos, Moldovos gyventojus į Tolimosios šiaurės, Vidurinės Azijos ir Sibiro teritorijas. Apkaltinus tariamu bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metu ir iškart po karo buvo ištremtos ištisos Sovietų Sąjungoje gyvenusios tautos - čečėnai, Krymo totoriai, Pavolgio vokiečiai. Ištremtų tautų gyvenamosiose vietose buvo apgyvendinami daugiausiai rusų tautybės asmenys. Masinių trėmimų metu buvo ištremta iki 6 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų, iš jų nuo 1 iki 1,5 mln. mirė tremtyje ar vežami į tremtį. 2004 m. vasario 26 d. Europos Parlamentas čečėnų trėmimus apibūdino kaip genocidą.
Masiniai trėmimai taip pat istoriškai naudoti valstybėms siekiant pakeisti etninę valdomų teritorijų sudėtį. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakijos valdžią ištrėmė apie 50 000 vengrų iš pietinės Slovakijos dalies į Čekijos pasienio teritorijas.
▲== Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1953 m. ==
[[1948]] m. [[gegužės 22]] d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių, jų tarpe – 10 897 vaikai iki 15 metų. Vykdant centrinio bolševikų aparato Maskvoje direktyvas, tremtiniai nugabenti į [[Sibiras|Sibirą]], SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyvenimui vietoves. Tarp įvairių sovietinio režimo represijų prieš Lietuvos gyventojus šie trėmimai užima svarbiausią vietą.
| |||