21:54, 18 rugpjūčio 2016 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎„Sausasis“ periodas ir vėlyvieji metai Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		10:22, 25 rugpjūčio 2016 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 48: </gallery> === „Sausasis“ periodas ir vėlyvieji metai === 1880 m. O. Renuaras sutiko pozuotoją, o vėliau − žmoną, Aliną Šarigo. 1881 m. dailininkas atliko keliones į Italiją, Alžyrą, Provansą, nutapė paveikslą ~~„Pietūs~~„Pusryčiai valčių iškyloje“. Šių išvykų metu O. Renuaras pradėjo įsitikinti impresionistinės tapybos ribotumu, abejoti impresionistinėje dailėje gaudomų šviesos efektų vaizdavimo prasme. Tuo metu jis susipažino su italų renesanso dailininko Čenino Čeninio 1437 m. išleista „Knyga apie daile“, kuri jam suteikė papildomų minčių. Italijoje jis susipažino su [[Rafaelis\|Rafaelio]] ir [[Pompėja\|Pompėjos]] klasikinio periodo menu. 1883−1884 m. tapyba rodo žymų O. Renuaro tapybos stiliaus pasikeitimą į linijinio vaizdavimo. Šį periodą O. Renuaro kūryboje kritikai pavadino „sausuoju“ arba „engrišku“ ([[Engras]] griežtai atidavė pirmenybę linijiniam vaizdavimui prieš spalvinę ir laisvų potėpių tapybą). Vienu garsiausių tokios tapybos pavyzdžiu buvo 1883 m. paveikslas „Skėčiai“, kuriame stengiamasi išreikšti objektų tūrį, formą, aiškius kontūrus. [[Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, French - The Large Bathers - Google Art Project.jpg\|thumb\|280px\|right\| „Didžiosios mauduolės“, 1887, Filadelfijos dailės muziejus. Pozuotojos: centre blondinė − Alina Šarigo, brunetė − [[Suzana Valadon]]]] 1883 m. įvyko O. Renuaro retrospektyvinė paroda (70 kūrinių) Madlenos bulvare Paryžiuje. 1886 m. P. Diuran-Riuelis pademonstravo jo 39 kūrinius parodoje [[Niujorkas\|Niujorke]]. 1887 m. O. Renuaras sukūrė „Didžiąsias mauduoles“, kurios iliustruoja dailininko stilistikos pasikeitimą iš impresionistinės laisvų potėpių į labiau linijinę, klasikinės dailės bruožų turinčią, kurioje vaizduojamos moterų figūros turi skulptūriškumo bruožų. Maždaug iki 1890 m. O. Renuaras demonstravo aiškų atsimetimą nuo impresionistinės tapybos, nors išlaikė impresionistams būdingą šviesią paletę. Atsimetimą galėjo sąlygoti ir dažnos jo kelionės į Pietų Prancūziją, kurios gamta ir saulės šviesa žymiai skyrėsi nuo impresionistų pamėgtų [[Sena\|Senos]] pakrančių prie Paryžiaus. Apie 1890 m. O. Renuaras pradėjo domėtis ir įpinti į savo dailę motyvus, įtakotus koloristinės [[Ticianas\|Ticiano]] ir [[Rubensas\|Rubenso]] tapybos, taip pat, XVIII a. prancūzų [[rokokas\|rokoko]] dailininkų. Prancūzijos vyriausybė pakvietė dailininką sukurti paveikslą naujam Liuksemburgo muziejui. Šiuo tikslu O. Renuaras nutapė 5 paveikslo „Dvi mergaitės prie pianino“ versijas, kurios turi sąsajų su XVIII a. [[Žanas Onorė Fragonaras\|Ž. O. Fragonaro]] [[buitinis žanras\|buities žanro]] scenomis. Eilutė 54: 1892 m. įvyko O. Renuaro 110 kūrinių retrospektyvinė paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje. Jo finansinė padėtis tapo stabili. 1894 m. dailininką ištiko pirmasis [[reumatas\|reumato]] priepuolis, jie darėsi dažnesni. O. Renuaras vis dažniau vykdavo į Pietų Prancūziją, 1899 m. pirmą kartą lankėsi mažame [[Pajūrio Kanė]] (''Cagnes-sur-Mer'') miestelyje [[Prancūzijos Rivjera\|Prancūzijos Rivjeroje]], kur 1907 m. įsigijo „Le Kolet“ sodybą ir apsigyveno galutinai. Nepaisant reumatizmo (1910 m. dailininkas nebegalėjo vaikščioti, sunkiai valdė pirštus, tapė su parištais teptukais) O. Renuaras nenutraukė kūrybinės veiklos, tapė šeimos narius, sodo gėles, aktus. Pagal jo nurodymus padėjėjas Richard Guino kūrė skulptūras. O. Renuaro vėlyvoji kūryba nebuvo priimama entuziastingai buvusių jo bendražygių impresionistų, XX a. atliktą paveikslą „Mauduolės“ [[Merė Kasat]] apibūdino žodžiais: ''„nepaprastai storos raudonos moterys su mažomis galvomis“''. Tačiau vėlyvąją O. Renuaro tapybą vertino jaunesnės kartos dailininkai [[Pablas Pikasas]], [[Anri Matisas]], [[Aristidas Majolis]]. 1915 m. mirė jo žmona Alina (jie oficialiai buvo susituokę 1890 m., tikriausiai neoficialiai − 1881 m.). Pjeras Ogiustas Renuaras mirė 1919 m. gruodžio 3 d. Pajūrio Kanė miestelyje, kur palaidotas. Jis susilaukė trijų vaikų: Pjero (1885), Žano (1894) ir Klodo (1901). [[Žanas Renuaras]] tapo vienu iš garsiausių Prancūzijos XX a. kinematografininkų, 1962 m. išleido biografinę knygą „Renuaras, mano tėvas“. Pajūrio Kanė Renuaro sodyboje įsteigtas Renuarų šeimos muziejus. <gallery> Pierre-Auguste Renoir - Luncheon of the Boating Party - Google Art Project.jpg\| ~~„Pietūs~~„Pusryčiai valčių iškyloje“, 1881, Filipso kolekcija Parasolki1883nationalgallerylo.jpg\| „Skėčiai“, 1883, [[Londono nacionalinė galerija]] Auguste Renoir - Julie Manet - Google Art Project.jpg\| „Žiuli Manė“, 1887, [[Orsė muziejus]]

Pierre-Auguste Renoir: Skirtumas tarp puslapio versijų