Julius Juzeliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 60:
 
== Kūryba ==
Juzeliūnas yra vienas svarbiausių lietuvių muzikos modernistų, padaręs įtakos kitiems kompozitoriams. Kūrybos kelią pradėjo kaip tradicionalistas, parašydamas [[baletas|baletą]] „Ant marių kranto“ ([[1953]] m.) ir dvi pirmąsias simfonijas. Jo opera „Sukilėliai" (pagal Vinco Mykolaičio Putino romaną, [[1957]] m.) buvo uždrausta dėl politinių priežasčių ir pastatyta tik 1977 m. Juzeliūnas plačiai išgarsėjo nuosaikiai modernios kalbos simfonine siuita „Afrikietiški eskizai" (1961 m.). Nuo to laiko jis kūrė originalią harmonijos sistemą, kurią diegė naujai rašomuose kūriniuose: simfoninėje poemoje „Pelenų lopšinė“ ([[1963]] m.), Koncerte smuikui, vargonams ir kameriniam orkestrui (1963 m.), Simfonijoje Nr. 3 „Žmogaus lyra“ (pagal Eduardo Mieželaičio eiles, [[1965]] m.). Nuo 1962 m. Juzeliūnas kūrė styginių kvartetus, pelniusius jam pripažinimą daugelyje šalių (Nr. 1, 1962, Nr. 2, 1966, Nr. 3 „Devyni laiškai ir post scriptum", 1969, Nr. 4 „Raga a quattro, 1980). Antroji opera „Žaidimas“ (pagal Friedricho Dürrenmatto romaną „Avarija", [[1968]] m.), parašyta novatoriška muzikine kalba, po ilgų svarstymų nebuvo pastatyta ir pirmą kartą koncertiškai atlikta tik 2007 m., jau po autoriaus mirties. Tarp svarbiausių kūrinių minėtini Koncertas vargonams (1969 m.), Sonata smuikui ir fortepijonui (1972 m.), Sonata balsui ir vargonams „Melika" (1973), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ (Vilniaus universiteto 400-osioms metinėms, [[1979]]), Simfonija Nr. 5 „Lygumų giesmės", kantata „Gėlių kalbėjimas" (pagal Jono Meko eiles, 1985 m.), Koncertas klarnetui ir styginiams (1985 m.), Sonata fortepijonui Nr. 2 (1986 m.), Simfonija Nr. 6 „Patarlių simfonija" (1991 m.), „Dėkojimas" violončelei ir styginiams (Andrejui Sacharovui, 1992 m.), „Litanijos" obojui (1997 m.).
Kompozitorius sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai operos „Sukilėliai„ ([[1957]] m.) ir „Žaidimas“ ([[1968]] m.), [[baletas]] „Ant marių kranto“ ([[1953]] m.), 6 simfonijos ir kiti simfoniniai bei kameriniai kūriniai. Minėtina vokalinė – simfoninė poema „Pelenų lopšinė“ ([[1963]] m.), trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ([[1965]] m.), simfonija – oratorija „Cantus magnificat“ ([[1979]]), penktoji simfonija „Lygumų giesmės“ ([[1982]] m.) ir šeštoji „Patarlių simfonija" ([[1987]]–[[1991]] m.). Šiuose kūriniuose svarbūs choriniai epizodai, kuriems atlikti reikia gana pajėgių kolektyvų.
 
Chorai yra pamėgę J. Juzeliūno dainas aSalomėjos cappellaNėries tekstais „Sudeginkit mane“, „Akmenėlis turi šaltą širdį“, „Bangų barami“, išplėtotą J. Naujalio dainą „Lietuva brangi" ir kt.
 
Jaunystėje kompozitorius rašė ir [[religija|religinę]] muziką: „Atleisk man, Viešpatie“, „Iš Tavo rankų, Dieve“, „Keleivio malda“, „Kėlėsi Kristus“. J. Juzeliūno kūriniai pelnė tarptautinį pripažinimą. Baletas „Ant marių kranto" pastatytas ne tik [[Vilnius|Vilniuje]], bet ir [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]], [[Lvovas|Lvove]], simfoniniai ir kameriniai kūriniai skambėjo [[Rusija|Rusijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Danija|Danijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Suomija|Suomijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[JAV|JAV,]] ir kitur[[Rusija|Rusijoje]].
 
Sukūrė muziką kino filmui "[[Ignotas grįžo namo]]" ([[1957]]) bei animaciniam filmui "Gintarinė pilis" ([[1959]]).
 
== Šaltinis ==