Rytų galindai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 15:
Pasak archeologų, darbo įrankius ir ginklus (kirvius, [[pjautuvas|pjautuvus]], [[strėlė|strėlių]] antgalius ir kt.) rytų galindai gaminosi iš jų pačių lydytos [[geležis|geležies]].
 
Iki VIII a. pradžios pietvakarinis rytų galindų kaimynas buvo baltiškos Koločino kultūros gentis (vėliau – slavai severėnai), o vakaruose rytų galindų kraštas bent iki X a. ribojosi su baltiškos Tušemlios kultūros nešėjų (*=nalšėnų?)atstovų [[etnosas|etnoso]] žemėmis. Šiaurėje bei rytuose rytų galindų kaimynai iki X a. buvo [[mariai|meriai]] ir kt. [[finai|finų]] gentys.
 
VIII–X a. Okos baseino galindus nuo kitų, vakariau gyvenusių baltų atskyrė į šiaurę slenkantys [[slavai]] (būsimųjų viatičių „lingvistiniai protėviai“,– viatičiai, kaip savita rusėnų etnokultūrinė grupė susiformavo rytų galindų substrato pagrindu), kurie jau VIII–IX a. asimiliavo didžiąją (pietinę) rytų galindų dalį; Protvos aukštupio rajone išlikę rytų galindai pradedant XV a. (rusų gyvenviečių Protvos aukštupio baseino miškuose ėmė rastis tik XV a. I pusėje) buvo asimiliuoti [[rusai|rusų]].