Bernardinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Lithuania Kaunas StGeorge Church.jpg|thumb|200px|[[Kauno Šv. Jurgio bažnyčia]] ([[1468]]  m.)]]

[[Vaizdas:Vilnius St Anns church.jpg|thumb|200px|[[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Vilniaus Šv. Onos]] ([[1500]]  m.), [[Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Bernardinų]] ([[1516]]  m.) bažnyčių ir vienuolyno ansamblis]]

'''Bernardinai''' ({{lot|Ordo Fratrum Minorum}}, '''OFM''')  – [[Katalikai|katalikų]] vyrų [[vienuolių ordinas]], [[pranciškonai|pranciškonų]] [[observantai|observantų]] ordino šaka, pavadinta pagal jos įkūrėjo [[Bernardinas Sienietis|Bernardino Sieniečio]] ([[1380]]-–[[1444]]  m.) vardą.

[[1895]]  m. observantų šakas [[popiežius]] [[Leonas XIII]] sujungė į Bernardinų mažesniųjų brolių ordiną. Taip pat po [[1135]]  m. [[Bernardas Klervietis|Bernardo Klerviečio]] reformos vadintas ir katalikų vyrų vienuolių ordinas, [[cistersai|cistersų]] šaka. [[Belgija|Belgijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] cistersės vadintos [[bernardinės|bernardinėmis]].<ref>{{VLE|III|108|[[Leonardas Jagminas]]|Bernardinai}}</ref>

[[1209]]  m. [[Pranciškus Asyžietis]] [[Italija|Italijoje]] įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu . Nesutardami dėl [[Tretininkai|tretininkų]] regulos, [[1274]]  m. pranciškonai suskilo į ''observantus'', kurie pasiliko OFM pavadinimą ir ''konventualus''. Pirmasis observantų vienuolynas būsimoje [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]] buvo įsteigtas [[Krokuva|Krokuvoje]] [[1453]]  m. prie Šv. Bernardo bažnyčios.

Lietuvoje bernardinai apsigyveno [[1468]]  m. [[Kaunas|Kaune]], o kitais metais įkūrė vienuolyną ir [[Vilnius|Vilniuje]]. Vilniuje bernardinų konventą fundavo ordinui labai palankus Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Kazimieras Jogailaitis]]. Pirmoji Bernardinų Šv. Bernardino Sieniečio pavadinimo [[bažnyčia]] Vilniuje buvo medinė, ji sudegė [[1475]]  m. Apie [[1490]]  m. bernardinai pasistatė naują mūrinę bažnyčią. [[1500]]  m. dėl konstrukcinių klaidų didelę jos dalį teko išardyti. Iš XV a. statybos geriausiai išliko nuostabiu krištoliniu [[skliautas|skliautu]] perdengta senoji [[zakristija]]. Trečioji bažnyčia toje pačioje vietoje pastatyta [[1506]]-–[[1516]]  m. ir konsekruota Šv. Pranciškaus Asyžiečio titulu. Žinoma tik vieno iš bažnyčios architektų pavardė - – Mykolas Enkingeris, [[Aleksandras Jogailaitis|Aleksandro Jogailaičio]] parsikviestas į Vilnių iš [[Gdanskas|Gdansko]]. Be Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bažnyčios statybą taip pat rėmė žymūs to meto didikai, ypač [[Radvilos]] - – garsiausia ir bene arčiausiai valdovų dvare buvusi giminė. Kartu su [[Šv. Onos bažnyčia]], [[1495]]-–[[1500]]  m. pastatyta netoliese ir dažnai vadinta koplyčia, bernardinų ansamblis XVI a. pradžios Vilniuje išsiskyrė didumu ir puošnumu.

Vienuolyno pastatai įsijungė į miesto gynybinių įrenginių grandinę, bažnyčios pastogėje buvo įrengta [[galerija]] su [[šaudymo anga|šaudymo angomis]], o [[fasadas|fasade]] iškilo į ją vedantys bokšteliai. [[1560]]  m. ir [[1564]]  m. bažnyčią nuniokojo [[gaisras|gaisrai]], sudegė visa vidaus įranga, grėsė įgriūti skliautai. Atstatymo darbus finansavo valdovas [[Steponas Batoras]], kunigaikštis [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] ir turtingi miestelėnai, bet darbai prasidėjo tik apie [[1577]]  m. Atstatinėjama buvo iki pat [[XVII a.]] vidurio. [[1763]]-–[[1781]]  m. bažnyčioje buvo įrengtas naujas vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus vidaus ansamblis: [[sakykla]], [[klausykla|klausyklos]], stalės, suolai ir vienuolika [[altorius|altorių]]. Bažnyčia buvo šiek tiek apgadinta rusų armijai malšinant [[1794]]  m. [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir per [[1812]]  m. karą.

Bernardinų vienuolynai įsteigti [[1471]]  m. Kaune, [[1602]]  m. [[Kretinga|Kretingoje]], [[1617]]  m. [[Trakai|Trakuose]], [[1624]]  m. [[Telšiai|Telšiuose]], [[1698]]  m. [[Troškūnai|Troškūnuose]] ir kitur. Kartu su [[jėzuitai]]s bernardinai kovojo su [[reformacija]]. XVIII a. viduryje bernardinai turėjo apie 50 vienuolynų. Po [[1831]] ir [[1863]]  m. sukilimų siekdama išstumti katalikų bažnyčią iš socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo bernardinų vienuolynus, išskyrus Kretingos, rusų valdžia uždarė. [[1843]]  m. uždarytas Trakų, [[1853]]  m. Telšių, [[1864]]  m.  – Vilniaus vienuolynas, jame įkurtos [[kareivinės]]. Vilniuje išliko [[Bernardinų kapinės]], kuriose palaidota daug žymių kultūros, karinių ir visuomenės veikėjų

Tik [[1993]]  m. vėl sugrįžo Lietuvoje savo veiklą atnaujinę Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai. Jų rūpesčiu pastatytas vienuolynas prie [[Kryžių kalnas|Kryžių kalno]]

* [[Bernardinai (portalas)]]

* [http://www.bernardinai.lt/parapija/pirmas.htm Vilniaus bernardinų parapija]