Guido Reni: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 8:
Dailininkas Romoje pagarsėjo jaunų moterų šventųjų, [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]], kartais [[Lukrecija|Lukrecijos]] ir [[Kleopatra|Kleopatros]] paveikslais, kuriuose herojės vaizduojamos į dangų nukreiptas žvilgsniais, pasak menininko, ''„tūkstančiais įvairiausių būdų“''. Savo religiniuose kūriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figūras, kad jo velniai ar kankintojai atrodė ne menkiau gražūs nei šventieji kitų dailininkų paveiksluose. Būdamas jaunesniu nei kiti Karačių mokyklos auklėtiniai Romoje, G. Renis neprisijungė prie [[Anibalė Karačis|A. Karačio]] vadovaujamos grupės. Romoje G. Renis buvo paveiktas Karavadžo dailės, jo paveikslas „Šv. Petro nukryžiavimas“ rodė aiškias sąsajas su Karavadžo paveikslais ''Cerasi'' koplyčioje [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Taip manė ir pats [[Karavadžas]], apkaltinęs G. Renį idėjų savinimusi.
 
1607−1608 m. Gvidas Renis kūrė freskas Vatikane kardinolui Scipionei Borgezei ir 1609−1612 m. dekoravo visą koplyčią Gerosios Naujienos tema popiežiui Pauliui V [[Kvirinalo rūmai|Kvirinalo rūmuose]]. Vienu garsiausių G. Renio kūriniu tapo lubų [[freska]] „Aurora“, atlikta 1614 m. kardinolo Scipionės Borgezės namui netoli Kvirinalo rūmų. Vienu iš svarbiausių G. Renio įkvėpimo šaltinių, be Rafaelio kūrybos, buvo antikinės skulptūros. Dailininkas turėjo dirbtuves tiek Bolonijoje, tiek Romoje ir apie 1615 m. nuolatiniamsnuolatiniam gyvenimui grįžo į Boloniją. Apie 1620 m. G. Renis buvo tapęs vienu žinomiausių Europos tapytojų, užsakymai jam ateidavo iš Paryžiaus, Madrido ir Varšuvos. Apie 1630 m. Gvidas Renis nutapė brandžiausiais laikomus tris, skirtingų žanrų kūrinius: altorinį paveikslą ''Pala della Peste'', kardinolo Bernardo Spados portretą ir mitologinę Elenos pagrobimo sceną. Gvidas Renis mirė [[1642]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Bolonija|Bolonijoje]].
== Darbų galerija ==