Šventasis Ansgaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

| gimimo data = 801

| gimimo vieta = netoli [[Amjenas|Amjeno]] miesto Šiaurės [[Prancūzija|Prancūzijoje]].

| tautybė =

| sutuoktinis =

 

Ansgaras, būdamas penkiasdešimties metų, 852–853 m. dar kartą nukeliavo į [[Švedija|Švediją]]. Tai viena reikšmingiausių jo gyvenimo kelionių į šią šalį, nes tada jis gavo karaliaus [[Olafas V|Olafo]] sutikimą christianizuoti švedus. Apie šią kelionę, jos tikslus ir kaip sekėsi Ansgarui susitarti su švedais, sužinome iš minėto šaltinio – Rimberto kronikos. Rimbertas aprašo Ansgaro ir karaliaus Olafo pokalbį dėl krikščionybės įvedimo Švedijoje. Karalius sakė: ,,Aš mielai noriu tavo misija naudotis, bet aš negaliu asmeniškai tau duoti leidimo. Tam reikia šalies dievų pritarimo, kurių sprendimas yra sužinomas burtų traukimu. Šis reikalas lieka neišspręstas, bet man tai rūpi.“ Iš šio sakinio galime suprasti, kad karaliui Olafui buvo brangi krikščionybė ir kad jis buvo jai palankus. Matome ir tai, kad švedai buvo labai dievobaimingi – net spręsdami klausimą, ar priimti krikščionybę, jie turėjo atsižvelgti į savo dievų valią. Toliau Rimberto kronikoje rašoma: ,,Atėjus krikščionybės reikalo sprendimo dienai karalius Olafas sušaukė savo didžiąją „tarybą“, ji nusprendė taip pat, kad dievų nuomonė yra gaunama per orakulus. Taip visi išėjo į lauką ir metė burtus. Paskui burtų metikas pareiškė, kad dievai jokio prieštaravimo krikščionybei neparodė.“ Šitokiu gana keistu būdu Ansgarui buvo leista sukrikščioninti švedus. Tai vienas iš reikšmingiausių Ansgaro nuveiktų darbų. 864 m. pabaigoje jis labai nusilpo ir pajuto artinantis mirtį. Tai jį sukrėtė, jis dar labiau puolė į neviltį, kad negaus kankinio vainiko už kovą prieš pagonis, bet turės kaip sergantis žmogus mirti lovoje. Draugai jo ligą ir ištinkančias nesėkmes mėgino aiškinti kaip kankinystę. Ansgaras nuo ligos mirė [[865]] m [[Brėmenas|Brėmene]].

 

[[Kategorija:Katalikų šventieji|Ansgaras]]