1896 m. vasaros olimpinės žaidynės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žaidynės tapo didžiausiu tarptautiniu sporto renginiu vykusiu lygiligi to laikmečio. [[Panathinaiko stadionas|Panathinaiko stadione]] susirinkusių žiūrovų minia taip pat buvo pripažinta rekordiškai didele. Sėkmingiausiu žaidynių dalyviu tapo Vokietijos imtynininkas ir gimnastas [[Carl Schuhmann]].

[[XVIII a.]] [[Europa|Europoje]] vyko keli nedideli sporto festivaliai, pavadinti antikinėmis olimpinėmis žaidynėmis. Graikų verslininkui [[Evangelos Zappas]] finansuojant [[1859]] m., [[1870]] m. ir [[1875]] m. [[Atėnai|Atėnuose]] vyko jo vardu pavadintos olimpiados. 1870 m. olimpiada sutraukė 30000 žiūrovų skaičių. Moderniųjų olimpinių žaidynių atkūrėjas [[Pierre de Coubertin]] primėmėpriėmė daktaro [[William Penny Brookes]] idėjaidėją sukurti panašaus modelio tarptautines žaidynes, kuriose galėtugalėtų varžytis ne tik [[Graikija|Graikijos]] piliečiai. 1890 m. Coubertin išspausdino straipsnį, kuriame pabrėžė [[Anglija|Anglijos]] miestelio [[Venlokas|Venloko]] svarbą, kuriame kasmet vykdavo [[Venloko olimpiada]]. Coubertin taip pat įkvėpė Zappas žaidynės ir antikinės graikų olimpiados. 1896 m. Atėnų olimpines žaidynes finansavo Evangelos Zappas, jo pusbrolis [[Konstantinos Zappas]] ir [[George Averoff]].

[[1894]] m. Pierre de Coubertin surengė kongresą [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]], kuriame išsakė savo idėjas vienuolikos šalių sporto atstovams. Tarptautinės olimpiados sukūrimas buvo palaikytas. Kongrese buvo pradėta svarstyti pirmųjų žaidynių data. Coubertin pasiūlė pirmąją olimpiadą surengti [[1900]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]], bet bijodami, jog šešerių metų laukimas bus per ilgas visuomenei ir žaidynės nesusilauks sėkmės, buvo nutarta pirmąsias įgyvendinti jau [[1896]] m. Šią olimpiadą surengė Graikijos sostinė [[Atėnai]]. [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] prezidentu išrinktas graikas [[Demetrios Vikelas]].