Opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Mocartas.jpg|thumb|216x216px|V. A. Mocartas]]

[[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]], sukūręs 23 operas ("Pirmoji ir svarbiausioji įstatymo pareiga", "Apolas ir Hiacintas", "Bastienas ir Bastienė", "Apsimetėlė Simpleton", "Mitridatas, Ponto karalius", "Askanio Alba", "Skipio sapnas", "Lucijus Sila", "Sodo vilos kambarinės", "Ganytojas karalius", "Tomas, Egipto karalius", "Zaidė", "Idomenėjas", "Pagrobimas iš Seralio", "Kairo žąsis", "Suklaidintas jaunikis", "Impresario", "Figaro vedybos", "Don Žuanas", "Visos jos tokios", "Išminties akmuo", "Tito gailestingumas", "Užburtoji fleita") savo kūryboje genealiai sujungė italų ''opera seria'' ir ''opera buffa,'' prancūzų operos, vokiškojo ''zingšpylio'' bruožus, sukurdamas muzikos ir dramos vienovę.  

[[XVIII amžius|XVIII a.]] pab. - [[XIX amžius|XIX a.]] pr. mene pradėjo klostytis romantizmo bruožai. Operos sostine dar buvo [[Paryžius]]. Čia atsirado nauja žanro atmaina - prancūzų '''didžioji opera (''grand opera'')''' - monumentalios, herojinių istorinių siužetų operos. Joms būdingi svarbiausi romantizmo bruožai: dramatiškas būties suvokimas, aukštų dorovinių bei visuomeninių idealų siekis, didelės masinės choro bei baleto scenos, dramatiškos solistų, choro ir orkestro partijos. Žymiausias kūrėjas - G. Mejerberis ("Robertas velnias", "[[Hugenotai]]", "Pranašas", "Afrikietė").