Vietininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Vietininkas''' ({{la|locativus}}) – [[linksnis]], nurodantis vietą (''locus''). Atsako į klausimus „kur?“, „kame?“.
Vietininko linksnis buvo [[indoeuropiečių prokalbė]]je, todėl yra išlikęs dalyje indoeuropiečių kalbų ([[baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]], [[sanskritas|sanskrite]], lotynų). Dalyje kitų linksniuojamų kalbų ([[senovės graikų kalba|senovės graikų]], senovės germanų) vietininko forma buvo sumišusi su kitais linksniais. Dabartinis [[lietuvių kalba|lietuvių]] [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] vietininkas yra [[inesyvas]]. Senasis, iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėtas vietininkas [[vienaskaita|vienaskaitoje]] buvo sudaromas prie kamieno arba kamiengalio balsio, jeigu jis turimas, jungiant galūnę ''*-i'' (''*žans'' + ''*-i'' > ''*žansi'' 'žąsyje'; ''*šakā-'' + ''*-i'' > ''*šakāi'' 'šakoje'; ''*lauke-'' + ''*-i'' > ''*laukei'' 'lauke'), daugiskaitoje − prie kamieno arba kamiengalio balsio pridedant galūnę ''*-su'' (''*žans'' + ''*-su'' > ''*žan(s)su'' 'žąsyse'; ''*šakā-'' + ''*-su'' > ''*šakāsu'' 'šakose'). Senųjų, pirminių vietininkų darybą žr. straipsnyje [[Baltų prokalbė]].
Lietuvių kalboje seniau buvo (dabar kaip [[archaizmas|archaizmai]] kartais vartojami) ir kitų vietą reiškiančių linksnių – tai [[iliatyvas]], [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]]. Šios vietininko atmainos yra archaizmai tik dabartinės kalbos atžvilgiu, nes iš visų lietuvių kalbos [[linksnis|linksnių]] jie yra naujausi, buvo sudaryti vėliau už visus kitus linksnius ir gyvavo trumpiausiai.
| |||