|
'''Inesyvas''' (iš [[lotynų kalba{{la|lot.]] ''inesse'' −}} 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., ''miške''. Atsako į klausimą ''kame?'' [[Kalbotyra|Kalbotyroje]], ypač [[baltistika|baltistikoje]], terminas ''inesyvas'' vietoj ''[[vietininkas]]'' (lokatyvas) vartojamas tada, kai norima pabrėžti, jog dabartiniai [[baltų kalbos|baltų kalbų]] vietininkai istoriškai buvo sudaryti nauju būdu, jų daryba yra vėlesnio laikotarpio. Be to, terminas ''inesyvas'' leidžia išvengti painiavos, nes esama ir kitokių vietininkų ([[Aliatyvas|aliatyvo]], [[Adesyvas|adesyvo]], [[Iliatyvas|iliatyvo]] ir t. t.). [[vienaskaita|Vienaskaitoje]] baltų kalbose inesyvas susidarė postpozicijai ([[polinksnis|polinksninei]] [[priesaga]]<nowiki/>i) ''*-en'' 'į' priaugus prie senovinio [[Vietininkas|vietininko]] (lokatyvo), pvz.: [[lietuvių kalba|liet.]] ''*dienāi + en'' > ''*dienāien'' > ''*dienājen'' > ''*dienāję'' > ''dienoje''; ''*akmeni + en'' > ''*akmenien'' > ''*akmenijen'' > ''*akmeniję'' / ''*akmenīję'' > ''akmenyje'' ir t. t. [[Latvių kalba|Latvių kalboje]], galūnėms dar labiau sutrumpėjus, turimi inesyvai ''dienā'' 'dienoj(e)', ''upē'' 'upėj(e)', ''akmenī'' 'akmeny(je)'. Lietuvių kalbos inesyvai ''miške'', ''lauke'' kilę iš ''*miškę'', ''*laukę'' < ''*mišken'', ''*lauken''. Senoviškesni šio linksniavimo tipo inesyvai vartojami [[žemaičių tarmė]]je, pvz., ''tokieje šaltieje'' 'tokiame šaltyje', kur turima daryba iš senojo vietininko (lokatyvo) ''*miškie + en'', ''*laukie + en''.
[[Daugiskaita|Daugiskaitos]] inesyvai buvo pasidaryti polinksniui ''en'' 'į' jungiantis prie daugiskaitos [[galininkas|galininko]]: ''*miškōns'' > ''*miškōs'' + ''en'' > ''*miškōsen'' > ''*miškōsę'' > ''miškuose''; ''*dienāns'' > ''*dienās'' + ''en'' > ''*dienāsen'' > ''*dienāsę'' > ''dienose'' ir t. t. [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] ir šie inesyvai labiau sutrumpėję: ''laukos'' (sk. ''laukuos'') 'laukuose', ''dienās'' 'dienose'. Sudarant inesyvus, būta įvairių perdirbinių pagal kitų linksniavimo tipų panašumus.
Aptariant [[Uralo kalbos|Uralo kalbas]], [[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] inesyvas sudaromas su [[priesaga]] ''-ban/-ben'' (ház·ban), [[suomių [[kalba|suomių kalboje]] su priesgapriesaga ''-ssa/-ssä'', [[estų kalba|estų]] − prie [[kilmininkas|kilmininko]] jungiant ''-s'', [[Mokšų kalba|mokšų kalboje]] − pridedant priesagą ''-sa''. Manoma, kad rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] postpoziciniai (su [[polinksnis|polinksninėmis]] priesagomis) vietininkai: inesyvas, [[iliatyvas]], [[aliatyvas]], [[adesyvas]] − susidarė dėl [[finougrų kalbos|finougrų]] įtakos. Jų kalbose labai išplėtota [[vietininkas|vietininkų]] sistema.
[[Kategorija:Linksniai]]
|
